„Pirmiausia – leiskite atsiprašyti V.Kasiulio giminių ir artimųjų dėl kilusio chaoso. Taip pat noriu padėkoti ir visiems reagavusiems, kurių dėka atsirado dokumentas, kurio nebuvo nei Kultūros ministerijoje, nei Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Tokios netvarkos neturėtų būti. Apgailestauju.
Taip pat vertinu ir Arūno Gelūno žingsnį, kuriuo muziejaus direktorius pripažino komunikacijos klaidą ir deda pastangas atsukti procesus atgal ir brandžiai prieiti prie klausimo apie diasporos menininkų darbų įvertinimą ir eksponavimą. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus kreipsis į ministeriją dėl abiejų muziejų pavadinimų atstatymo, o mes, be abejo, neprieštarausime.
Muziejaus pavadinimo keitimas – ne ministerijos iniciatyva. Reikia pastebėti, kad šis klausimas brendo dvejus metus. Atsiradus šiai iniciatyvai, mes raštu kreipėmės į LNDM norėdami įsitikinti, kad tikrai nėra jokio dokumento, kuriame būtų užfiksuota V.Kasiulio žmonos valia. Gavome atsakymą, kad tikrai tokio dokumento nėra. Paaiškėjus, kad vis dėlto toks įsipareigojimas buvo, situacija keičiasi iš esmės. Gerbiu muziejaus vadovybės viziją, tačiau visų pirma privalome gerbti duotus įsipareigojimus ir susitarimus.
Arūnas Gelūnas pristatė tolimesę eigą ir, jei pavyks rasti kompromisus viešose diskusijose, jei pavyks rasti sprendimą bendraujant su V.Kasiulio artimaisiais, Lietuvos diasporos dailininkų kūrybą pristatančio muziejaus idėja galės vystytis toliau.
Iki to laiko grąžiname viską į status quo – senieji muziejų pavadinimai tiek Vilniaus, tiek Klaipėdos atveju bus sugrąžinti.
Tikiuosi, kad iš klaidos pasimokysime visi“, – feisbuke rašė S.Kairys.
