S.Kairys savo įraše feisbuke ketvirtadienį taip pat kritikavo komisijos „ypatingą dėmesį sovietiniam paveldui“, jos trukdymą įvairiems sprendimams.
Pasak ministro, prieš kelias dienas komisija išplatino viešą pareiškimą, kuriuo bando atkreipti dėmesį, jog valstybės skiriamos lėšos paveldui „kasmet mažėja".
„Vertėtų pasitikrinti. Paveldotvarkos biudžetas visoms programoms buvo: 2017 m. – 5,5 mln. eurų, 2018 m. – 5,2 mln. eurų, 2019 m. – 4,5 mln. eurų, 2020 m. – 5,7 mln. eurų, 2021 m. – 6,8 mln. eurų, 2022 – 8,3 mln. eurų. Kitaip tariant, LRV (Vyriausybės) ir Kultūros ministerijos pastangos sąmoningai nutylimos, išryškinami seni duomenys, kuriais patogiau pagrįsti savo „ekspertinę“ nuomonę. Jau nebekalbu apie pastangas ir konkrečias lėšas, numatytas Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų išpirkimui“, – pareiškė S.Kairys.
Anot jo, komisija galėtų būti be galo vertinga savo įžvalgomis ir siūlymais, pavyzdžiui, pasisakyti Europos Sąjungos lygio diskusijose apie klimato kaitos poveikį paveldui, paveldo apsaugos dermę su visų visuomenės grupių poreikiais, darniu judumu, tačiau tokių pozicijų nesigirdi.
„Mano viešas klausimas visoms valdžios institucijoms, ar tikrai taip įsivaizduojame Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbą ir ar tikrai toks kapstymasis detalėse yra tai, ko mes visi tikimės? Teko gyvai bendrauti su šia komisija, lyg ir atrodė, kad galima ieškoti sąlyčio taškų, bet matau didesnį norą politikuoti ir kažkaip netikiu, kad visus komisijos narius tenkina toks veikimo būdas“, – pabrėžė S.Kairys.
Valstybinę kultūros paveldo komisiją sudaro 12 narių: du narius skiria ir atleidžia prezidentas, po keturis – Seimas ir premjeras, du narius renka ir atšaukia visuomeninės organizacijos.