S.Kairys sako, kad naujų saugyklų reikia, nes dabartinės neatitinka poreikių – yra per mažos, jose eksponatams nėra tinkamų sąlygų.
„Tikrai esame išvaikščioję visus rūsius, tas vietas, kur eksponatai saugomi. Ta situacija nėra paprasta: ir trūksta vietos, ir yra netinkamos sąlygos, kai kur, galų gale, ekspozicinės erdvės, kurios galėtų būti prieinamos visuomenei, yra virtusios saugyklomis. Taip pat galima paminėti, kad poreikis saugoti tiek vertybes, tiek ir kažkokius kitus daiktus, kalbant labiau ne apie saugyklą, o apie sandėliavimo patalpas“, – BNS sakė ministras.
Anot jo, siekiant suplanuoti lėšas iš naujojo Europos Sąjungos finansavimo periodo, numatyti kitus išteklius kultūros objektams, atlikta galimybių studija dėl saugyklų.
„Diskusija vyksta apie keturias alternatyvas: apie individualias saugyklas, tarkime, prie kiekvienos įstaigos, kurioms yra poreikis, kalbame apie centralizuotą vieną saugyklą Lietuvoje, kuri atitiktų poreikius. Trečia alternatyva – centralizuota saugykla su kompetencijų centru. Tai reiškia, kad čia dirbtų specialistai, būtų specialios laboratorijos, būtų sutelktos visos reikalingos kompetencijos vertybių saugojimui, restauravimui“, – tvirtino ministerijos vadovas.
Pasak jo, paskutinė, ketvirtoji alternatyva būtų mišrus variantas tarp centralizuotos ir individualių muziejų saugyklų.
„Nebūtinai viena iš alternatyvų bus pasirinktos kaip galimi keliai, gali būti kažkoks miksas. Bet matome, kad pagrindinė problema yra Vilniaus bei Kauno muziejams ir galerijoms. Suprantame, kad Vilniuje, kur yra didelė muziejų koncentracija, yra vienokia problematika, einant už Vilniaus ribų, į Kauną ir labiau į vakarus – kažkokio dar reikėtų sprendimo, galbūt tokio, kuris finansiškai būtų patrauklus, pagrįstas“, – svarstė S. Kairys.
Ministras sako, kad saugyklos galėtų būti prieinamos ir visuomenei, žmonės galėtų susipažinti ir su vertybių saugojimu, restauravimu, kita muziejininkų veikla.
Jo teigimu, kol kas anksti kalbėti apie tai, kuris iš variantų būtų pasirinktas – galimybes ministras artimiausiu metu žada aptarti su Muziejų taryba.
Anot jo, vertinami Baltijos ir kitų valstybių pavyzdžiai, šios šalys orientuojasi į centralizuotas saugyklas. Pavyzdžiui, Latvija turi vieną naują centralizuotą saugyklą visoms įstaigoms, Estija tokių turi dvi.
„Viską tinkamai organizavus, toms įstaigoms, kurios turi esamų patalpų, jose liktų vadinamasis „aukso fondas“, joms būtų įmanoma atsikratyti ar padėti tokius daiktus, kurie nėra vertybės, o tiesiog sandėliuojami, kaip turtas“, – svarstė ministras.