Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje Europą ištiko energetikos krizė. Pasak menininkų atstovų, šiandien kultūros įstaigų pastatų išlaikymas siekia daugiau nei visos pajamos bei atlyginimai darbuotojams kartu sudėjus.
Ateities visuomenės instituto direktorė dr. Erika Godlevska priminė, kad menininkai Lietuvoje gyveno prastai dar iki pandemijos ir infliacijos. 2020 metais buvo atliktas tyrimas „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“.
Menininkai uždirba mažiau nei vidutinį atlyginimą.
„Noriu informuoti Finansų ministeriją, kad ten yra daug duomenų apie tikrąją būklę. Nustatyta, kad menininkai uždirba mažiau nei vidutinį atlyginimą“, – teigė ji.
Ne problema, o didžiulė krizė
Į trečiadienio diskusiją įsitraukė ne tik kultūros lauko vadybininkai, bet ir žinomi atlikėjai – Donatas Montvydas, Domantas Razauskas, S.Urbonavičius-Samas, Raminta Naujanytė-Bjelle.
Visi pritarė Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) valdybos pirmininkės Živilės Diavaros išsakytiems teiginiams. Pasak jos, „šiandien diskutuojama ne apie problemą, o didžiulę krizę“:
Ši ekosistema yra labai svarbi, nes esame individualiai dirbančių žmonių darbdaviai.
„Dar nespėjome atsigauti po COVID-19 pandemijos, o energetiniai iššūkiai jau yra nepakeliami, todėl mes siūlome kompleksinį sprendimą, nes kultūros sektorius yra pernelyg įvairus vienodiems sprendimams. Pavyzdžiui, vieni projektai yra finansuojami iš Lietuvos kultūros tarybos (LKT) bei Lietuvos kino centro (LKC), o kiti yra verslai. Visgi ši ekosistema yra labai svarbi, nes esame individualiai dirbančių žmonių darbdaviai.“
Ž.Diavara tikino, kad PVM lengvata turėtų tapti ilgalaike priemone, bei pateikė užsienio kaimynių pavyzdžius: „Latvijoje PVM yra nulinis, Lenkijoje 8 procentai, Estija taiko dar kitus mechanizmus. Šiame kontekste Lietuvos kultūros sektorius darosi visiškai nekonkurencingas, kas yra didžiulė bėda. Jeigu lengvata nebus nuolatinis sprendimas, didieji festivaliai išsikraustys iš Lietuvos. Reikia turėti omeny, kad kultūriniai renginiai duoda daug turinio kitam verslui, nes turistams prireikia viešbučių, restoranų paslaugų.“
Jos nuomone, reikia ilgalaikių priemonių: „Mes patys suprantame, kad kultūra turi daug infrastruktūros, salių. Įsivaizduokite, kad visa tai dabar reikia išlaikyti.“
Asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla pritarė Ž.Diavaros pozicijai dėl PVM lengvatos, tačiau yra įsitikinęs, kad šiandien pasiūlytas 9 proc. variantas yra nepakankamas: „Šis sprendimas galėtų būti pritaikomas žymiai ilgesniam laikotarpiui – dešimtmečiui.“
„Depeche Mode“ lygiai taip pat galėjo atvykti į Lietuvą, bet dėl tam tikrų mokestinių dalykų jie pasirinko Estiją.
„Kitais metais atvežame grupę „Rammstein“, į kurią bilietus jau nusipirko per 40 tūkst. žmonių. Daugiau kaip 15 tūkst. įsigijusių bilietą nėra lietuviai. Galima labai lengvai paskaičiuoti, kiek gi pinigų paliks atvykę į Lietuvą, – tęsė M.Tyla. – „Depeche Mode“ lygiai taip pat galėjo atvykti į Lietuvą, bet dėl tam tikrų mokestinių dalykų jie pasirinko Estiją.“
„Jeigu per metus turėtume bent 4–5 tokio lygio atlikėjus Lietuvoje, tai džiaugtųsi viešbučiai, restoranai, barai ir jūs visi kartu ir surinktumėte žymiai daugiau mokesčių ir šalis nuo to geriau gyventų“, – komentavo jis.
„Šiandien kultūros sektoriui skirtumas tarp 21 ir 9 proc. yra mūsų išgyvenimo klausimas. Puikiai matėme po COVID-19 ribojimų, kas atsitiko. Štai praėjusių metų gruodžio mėnesį turime renginį, kurio sąmata beveik 200 tūkst., o sausio mėnesį šį sąmata buvo 33 proc. didesnė, nes visa kainodara, susijusi su ekonomika, kilo stipriai. Reikia suprasti, kad pasaulyje šiame versle yra planuojama ne pusmečiui, o bent metus į priekį, jeigu norima pasiekti rezultatų“, – sakė M.Tyla.
Samas apeliavo į politikų sąžinę
Diskusijoje dalyvavęs S.Urbonavičius-Samas sakė norintis „pasibelsti į politikų sąžinę“:
Norėtųsi, kad jūs pagaliau pažiūrėtumėte į Lietuvos ateitį. Likusi be kultūros ji taps gūdžiu kaimu.
„Realiai mes matome nuolat besikeičiančias valdžias: vieni dovanoja tautinius kostiumėlius, kitas dar sugalvoja kokį kitą pasipijarinimą. Bet į kultūrą požiūris išlieka toks pats – aj, kažką ten jie... Mums prie munduro netinka, nieko neparodysi, nes visa tai yra ilgi procesai ir nepapasakosi, kad asfaltą išklojau. Norėtųsi, kad jūs pagaliau pažiūrėtumėte į Lietuvos ateitį. Likusi be kultūros ji taps gūdžiu kaimu. Jau visi pasaulyje įrodė, kad investicija į kultūrą grįžta nežinau kiek kartų. Galime „excelius“ atsiversti. Kultūringi žmonės – kultūringai ir dirba. Negalvokite, kad kultūra susideda iš vieno atlikėjo, kuris tais metais parašo hitą ir uždirba daug pinigų. Taip, jam pasisekė vienerius metus, o kiek yra daug mažų triūsiančių pelyčių, kurios daro tikrą meną ir po daugelio metų duos didžiulę vertę. Pagalvokime apie mūsiškius – tai yra didžiulė ekosistema. Meno ir kultūros žmonės visada balansuoja ant išlikimo ribos, o kiti išvis iš savo kišenės viską daro. Mes patys kuriame, o kartais atėjus sunkiems laikams norime, kad mums truputį padėtų valstybė.“
Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) tarybos pirmininkas D.Razauskas minėjo COVID-19, kuris kirto kultūros ir renginių industrijai bei ragino nepamiršti visų žmonių, kurie dirba pagal individualią sutartį.
Dainininkas D.Montvydas taip pat atėjo išreikšti palaikymo sprendimui dėl PVM lengvatos: „Man tai aktualu, kaip kūrėjui, siekiančiam išlaikyti savo studiją. Aš vienareikšmiškai prisidedu prie kultūros renginių organizatorių ir atlikėjų prašymų.“
Asociacijos LATGA tarybos pirmininkė R.Naujanytė-Bjelle pridėjo, kad po Rusijos sukelto karo Ukrainoje kultūra yra antrasis ginklas po šaunamųjų:
Pagalvokite apie tai, jeigu vieną dieną Lietuvoje bus labai sunku, o kultūra nebus stipri.
„Pažiūrėkite, ką daro mūsų brangieji ukrainiečiai. Dabar jie finansuoja kultūrą dar stipriau, kad naudotųsi kaip informaciniu ginklu. Mūsų šalyje šiuo klausimu yra daug geresnė situacija, bet pagalvokite apie tai, jeigu vieną dieną Lietuvoje bus labai sunku, o kultūra nebus stipri. Turime pavyzdį, kaip net baisiausiais laikais šalis skleidžia ir finansuoja kultūrą dar stipriau.“
Kino industrija prašo ne tik padengti energetikos išlaidas, bet ir papildomų 3 milijonų eurų
Nepriklausomų prodiuserių asociacijai atstovaujantis Kęstutis Drazdauskas atkreipė dėmesį į valstybinį finansavimą apskritai:
„Vakar apskriejo žinia, kad ketinama padidinti LKC ir LKT finansavimą, kas yra malonu, bet matau pavojų, kad pridėti pinigai viso labo padengs netekimus dėl infliacijos, bet finansavimas apskritai labai atsilieka nuo kaimynų. Norėtųsi, kad svarstant ateinančių metų biudžetą būtų nustatyti didesnį asignavimai. Kad pasiektume kaimynų lygį, LKC reikėtų papildomų 3 milijonų eurų.“
Kino teatrų asociacijos narys Gintaras Plytnikas priminė, kad bilietai į kino teatrą turėjo 5 proc. PVM iki 2008 metų finansų krizės:
„Sugrįžimas į 9 proc. PVM po kovido mums buvo tikra pagalvė. Kaip „Forum Cinemas“ vadovas galiu pasakyti, kad pandemija mums kainavo vieną kino teatrą. Be to, karo akivaizdoje mums tai padėjo nebūti įžūliems ir nešokdinti bilietų kainų 20–30 proc., ką darė daugelis.“
Politikų reakcijos
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad patvirtintas biudžeto modelis iš dalies atliepia lūkesčius per mokesčių atidėjimą, subsidijas elektros sąnaudoms, be to, teikiama PVM mokesčio lengvata 6 mėnesiams. M.Majausko nuomone, šis terminas nėra pakankamas.
Kiekvieną valstybinę šventę pasitinkame su daina „Brolužis“, o geras vakarėlis nepraeina be dainos „Kunigunda“.
„Puikiai suprantu, kad mokesčiai yra toks buhalterinis reikalas. Dažnai tiksliųjų mokslų klausimas, bet priminsiu, kad kiekvieną valstybinę šventę pasitinkame su daina „Brolužis“, o geras vakarėlis nepraeina be dainos „Kunigunda“. Kultūra yra svarbi mūsų identiteto dalis ir kviesčiau į šį klausimą pasižiūrėti kiek plačiau“, – tęsė komiteto pirmininkas.
Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius sakė:
„Mes, politikai, turime suvokti, kad jūs esate mūsų darbdaviai. O tie mokesčiai yra tokie, kad šią schemą, kurią dabar turime, pritaikius, jie būtų žymiai didesni arba bent tikrai nesumažėtų. Mes priėmėme energetinės pagalvės paketą laiku ir vietoje, nes anksčiau gyventojai ir verslas buvo atskirtas. Dabar taip nėra. O norint dabar sukurti daugiau (su Mykolu kaip tik prieš posėdį kalbėjome) yra geriau turėti žvirblį rankoje nei briedį girioje. Duokime daugiau žvirbliukų ir bus daugiau naudos.“
Europos ekonomikos reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Gapšys komentavo:
„Stebėdami ekonomines prognozes matome, kad kitąmet iššūkiai nepalengvės. Nenoriu būti bloguoju pranašu, bet sunkėjant ekonominei situacijai namuose kultūriniai renginiai gali būti tai, ko atsisakys šeimos. Todėl manau, kad PVM lengvata, nors šis žodis jums ir nepatinka, yra būtinas dalykas. Aš taip pat pasirašiau abu variantus – tiek metinį, tiek neribotam laikui. Tačiau svarbiausia, kad dėl šio dalyko būtų sutarimas salėje.“
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, reaguodama į palyginimus su „exceliu“, sakė:
„Mes taip pat labai mėgstame Albertą Einsteiną ir jo citatą apie mokesčius: pildant deklaraciją neužtenka būti matematiku, reikia būti ir filosofu. Norime pasakyti, kad palaikymas iš Finansų ministerijos kultūros sektoriui taip pat atėjo.“
Vėliau ji pateikė skaičius: „PVM mokėtojai šiame sektoriuje sudaro labai mažą dalį, t.y. 8,7 proc., tačiau jų pajamos yra 90 proc. visų pajamų. Lengvata buvo įvesta dėl COVID-19 apribojimų, tačiau pačios lengvatos atstatymo tikslai turėtų būti šiek tiek skirtingi nuo maitinimo sektoriaus. Kad ir maža grupė PVM lengvata naudojasi, reikia pripažinti, kad jie pritraukia papildomas veiklas bei turi platų vartotojų ratą. Grįžtant prie skaičių ir tarifų, galimi du variantai: nėra lengvatų, tačiau turi mažesnį PVM, taip pat gali būti daugiau lengvatų, bet didesnis PVM. Todėl kalbėkime apie mažesnius tarifus ir lengvatas atsargiau.“
R.Bilkštytė paaiškino, kodėl Finansų ministerija pasiūlė taikyti PVM lengvatą pusei metų: „Sugrįžtame prie „excelio“ eilučių – netekimai per metus yra 11 milijonų. Kaip ministrė sakė, reikia pasižiūrėti į prognozes, ar surinksime pajamas.“
