Penktadienį Kaune prasidėjęs minėjimas tęsis ir šeštadienį bei sekmadienį.
Šeštadienį Kaune numatoma renginys „Palinkėkime kultūrai“, kurios metu bus dekoruojama Rotušės aikštėje sumontuota saldainio skulptūra. Tą pačią dieną Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje taip pat bus surengta konferencija „Kultūros kaitos gairės: įgyvendinimo galimybės“.
Savaitgalio metu vyks įvairios parodos, koncertai.
Vilniuje Kultūros diena bus minima sekmadienį.
Šventiniai renginiai prasidės ryte Šv. Mišiomis už esančius ir išėjusius Anapilin kultūros žmones Šv. Kryžiaus bažnyčioje.
Šiųmetinės Kultūros dienos programos akcentu turėtų tapti Vilniaus ir Kauno dailininkų parengta Dvimiesčio paroda „Kelionė: peizažai ir miražai“, kurios atidarymas vyks sekmadienio popietę Dailininkų sąjungos galerijoje. Atidaryme dalyvaus Vilniaus ir Kauno merai, savivaldybių tarybų nariai, dailininkai.
„Dvimiesčio tapybos parodos siekis – atverti naujas dviejų sostinių kultūrinio bendradarbiavimo perspektyvas, naujai pažvelgti į Lietuvos tapybos kryptis. Ši paroda apjungs dviejų miestų menininkų kūrybą, kurią reprezentuoja skirtingų kartų 7 vilniečių ir 6 kauniečių darbai. Dailininkų sąjungos galerijos vitrininiai stiklai dekoruoti specialiai šiam renginiui atkurtais paveikslų fragmentais – tai tarsi menamos kelionės įspūdžių vaizdai, traktuojami kaip traukinio Vilnius –Kaunas langai“, – rašoma sostinės savivaldybės pranešime.
Taip mieste bus surengti įvairūs akademinės ir sakralinės muzikos koncertai, skambės Vakarų Europos ir Lietuvos kompozitorių kūriniai.
Pasaulinės kultūros dienos pradžia -1935 metų balandžio 15 diena, kuomet Vašingtone JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas ir dvidešimties Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno ir mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo, vadinamąjį Rericho paktą. Ši diena minima siekiant paskatinti saugoti visos žmonijos kultūrines vertybes.
1954 metais Hagoje Rericho pakto pagrindu buvo priimta Konvencija dėl kultūros vertybių išsaugojimo karinio konflikto metu, kurią pasirašė 39 pasaulio šalys. Ją Lietuva ratifikavo 1999 metais.
