Nors būdamas seniausias folkloro festivalis Lietuvoje, jis visuomet pilnas energijos, trykštantis optimizmu bei žavintis neblėstančiu jaunatviškumu, o kartu gerbiantis, vertinantis ir išlaikantis tas tradicijas, kurias per amžius išsaugojo ištisos kartos...
Šių metų festivalio programoje – beveik 50 renginių, pritraukiančių savo įvairove, pateikimo forma, tad turėtų išsipildyti sena organizatorių svajonė – keturioms dienoms sukurti gyvą, dainingą, ūžiantį miestą, kuriame neliktų skirties tarp jauno ir seno, naujo ir praėjusio, lietuvio ir kita kalba kalbančio…
Festivalio svečiai per tris dienas galės išvysti tiek savo etnines dainavimo, giedojimo, šokio ar muzikavimo tradicijas tęsiančių Lietuvos bei užsienio svečių folkloro ansamblių koncertus, tiek jaunimo šiuolaikinio folkloro grupių pasirodymus, „Nakties muzikos“ ciklo projektus. Jų laukia ir tradiciniai šokių vakarai, kiti teminiai koncertai, kuršių genties kostiumo pristatymas, pasidainavimų-atsiminimų vakaras ir pan.
Festivalio dalyviai koncertuos Rotušės aikštėje, Šv. Kotrynos ir Šv. Jonų bažnyčiose, klube „Propaganda“, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus, Vilniaus universiteto, Prezidentūros kiemuose, Nacionalinio dramos teatro, Vilniaus universiteto Teatro, Dailės akademijos Gotikos salėse, o sekmadienį – Vilniaus senamiesčio kiemuose, skveruose, aikštėse.
Kaip ir visada festivalyje laukiama svečių iš užsienio, kurių šiemet turėtų būti itin daug. Koncertuos folkloro kolektyvai ir atlikėjai iš Airijos, Baltarusijos, Estijos, Indonezijos, Italijos, Karelijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Žaliojo Kyšulio salų.
Antrus metus iš eilės festivalio organizatoriai visus kviečia į unikalų skambantį Sutartinių taką, kuris šiemet bus nusidriekęs nuo Barbakano iki pat Vilniaus universiteto bei kurį vainikuos sutartinių vakaras „Či variniai vartaliai“.
Antrus metus festivalyje savo vietą randa ir šiuolaikinio folkloro koncertai „Folkloro paralelės“, kuriuose į vieną visumą jungiasi naujas, asmeniškai išjaustas liaudies dainos ir melodijos interpretavimas, šiuolaikinių bei liaudies instrumentų garsai. Folkloro paralelių scenoje telpa tiek jaunos, tiek senai gyvuojančios grupės, susikalbančios viena – tradicijų – kalba.
Gausu festivalyje ir šokių... Pasišokti, kitų tautų šokių pasimokinti ir savų išmokyti kvies „Tautų šokiai“, na o tų, kurie po visos dienos renginių dar turės jėgų – toliau šokio sūkuryje suktis ir etnokiną žiūrėti kvies „Naktišokių mozaika“.
Jubiliejaus proga ištikimiausiems „Skamba skamba kankliai“ dalyviams ir žiūrovams festivalio organizatoriai dovanoja net kelias dovanas – „Skamba skamba kankliai“ fotografijų parodą bei DVD „Skamba skamba kankliai – 40“, kuriuose yra užfiksuota festivalio raida, patys gražiausi ir ryškiausi prisiminimai, žmonės, emocijos. Dar viena dovana, pradžiuginsianti visus tradicinių šokių mėgėjus ir aktyvius festivalio vakarais vykstančių „Naktišokių“ dalyvius – leidinys „Naktišokiai II“, kurį sudaro kompaktinė melodijų plokštelė, šokių aprašai bei vaizdo įrašas.
Jau dvidešimt metų folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“ džiugina ir vienintelė vaikų folkloro šventė Vilniaus mieste „Saulytė“, kuri šiais metais sutampa ir su viena gyviausių tradicinių švenčių – Sekminėmis. „Saulytės“ programoje – vaikų ir jaunimo folkloro grupių koncertas, „Raganiukės“ teatro spektaklis, įvairios pramogos vaikams, kermošius, jubiliejinis tortas ir kitos linksmybės. Į šventę yra pakviesta ir Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios atvykimo ir sveikinimo žodžio labai tikimasi.
Kaip ir kasmet Festivalį puoš Rotušės aikštėje įsikūrusi tautodailininkų liaudies amatininkų ir kulinarinio paveldo atstovų mugė. Vilniečiams ir miesto svečiams bus pristatytas dar gyvas liaudies menas, senieji amatai, mūsų krašto kultūros išskirtinumas. Mugėje dalyvaus per šimtą atstovų iš visos Lietuvos ir užsienio šalių, o tradiciškiausi meistrai ne tik prekiaus savo gaminiais, bet ir demonstruos savo amatą.
40 metų gyvuojantis festivalis suformavo savo kaip etninės kultūros šventės įvaizdį. Festivalio renginiai, juose dalyvaujantys Vilniaus ir kiti Lietuvos folkloro ansambliai bei atlikėjai, festivalio užsienio svečiai, žiūrovams pateikia gražiausius folkloro kūrinius, tautodailinkai – savo dirbinius, o kulinarinio paveldo atstovai – gardžiausius gaminius. Festivalio metu Vilniaus gatvėse, skveruose, kiemeliuose, aikštėse laisvai sklinda įvairiakalbės dainos, šokami patys margiausi įvairių tautų šokiai, dalinamasi kultūrine patirtimi bei jaučiamas bendras pavasario gyvybės ir tradicijų pulsavimas...
