Dvi moterys, iš pirmo žvilgsnio panašios, anot spektaklio choreografo Gyčio Ivanausko, scenoje įkūnija skirtingas vienos moters puses – vyro-poeto įsivaizduojamą mūzą ir „žemišką gaivališką pradą“. Žiūrovo akyse jos šoka mažiau ar karščiau viliodamos poetą, vienai išbėgus pro duris – scenoje iškart pasirodo kita. Šventinio reginio kulminacija tampa aistringas poros šokis, kurio erotiškumas pabrėžtas poeto ranka nuolat liečiant partnerės krūtinę...
Žinoma, didžiausią dėmesį pritraukia ne spektaklio siužetas, ne įdomios video instaliacijos, kuriose žiūrovai gali įskaityti ir poeto laiškų fragmentus, bet jubiliejinės J. Žilėnienės kolekcijos drabužiai. Nors poetas kartą pakeitė aprangą, tačiau 14 kostiumų spektaklio metu pademonstravo šokėjos-moterys. Scenoje galima išvysti nuo romantiškai trumpų iki gundančiai ilgų ar net gedulingai patrauklių, nuo žalsvų, gėlėtų iki ryškiai raudonų ir paslaptingai juodų suknelių su įžūliomis karūnomis.
Aktorius Evaldas Taujanskis, virtęs poetu, leido partnerėms Juditai Zareckaitei ir Giedrei Zaščižinskaitei mėgautis publikos dėmesiu ir jų skeliamomis aistros žiežirbomis. Po valandos trukmės šokio ir kostiumų reginio plojimais buvo galima padėkoti galbūt ne už dramaturginį šedevrą, bet už netradicinį jubiliejinės kolekcijos pristatymą.
