Už atitinkamą Seimo nutarimą balsavo 101 parlamentaras, prieš buvo keturi, susilaikė 21 politikas.
Šis ribojimas įsigalios nuo 2025 metų.
„Iš tiesų pastaraisiais metais mes pamatėme gausą minėtinų metų. Vienuose metuose telpa daugiau negu dešimt minėtinų metų. Iš tikrųjų turbūt to neturėtų būti“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys konservatorius Edmundas Pupinis.
„Valstiečių“ frakcijos narys Stasys Tumėnas klausė, kaip galima pasverti, kuri proga ar data vertesnė už kitą, kad jų vardu būtų pavadinti metai.
„Tai kas pasvers, kurie geresni tie metai, ar Krepšinio šimtmečio metai, ar Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos metai, ar Lietuvos jaunimo metai, ar Jono Meko metai, ar Pranciškaus Skorinos metai ir taip toliau, ir taip toliau. (...) dabar bus treji metai skelbiami, praktiškai turbūt lems politiniai sprendimai (...)“, – teigė jis.
Pagal priimtą nutarimą, siūlymus dėl naujų atmintinų metų svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
Atmintini metai turės būti skelbiami ne vėliau kaip likus dvejiem metams iki jų pradžios, kad būtų laiku parengtos jų minėjimo programos, patvirtinti biudžetai.
Numatyta, kad skelbiant atmintinus metus, jų negalima sieti su nesantaikos, neapykantos skleidimu, istorinės tiesos ignoravimu, prieštarauti asmens ir visuomenės moralės normoms, kultūrinei, religinei, tautinei įvairovei ir viešajai tvarkai.
Taip pat nutarime įtvirtinta, kad Lietuvos valstybingumui svarbios datos bus minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 300-ųjų metinių – kas 100 metų.
Lietuvos piliečiams, pilietinei savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos bus minimos pradedant 100-osiomis metinėmis kas 50 metų, iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metus, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.
Šiemet Seimas yra paskelbęs 11 atmintinų datų. Pavyzdžiui, 2021-ieji yra paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metais, Archyvų, Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros, Marijos Gimbutienės, Juozo Zikaro metais ir kt.
Parlamentas jau yra priėmęs nutarimus dėl 14 datų paminėjimo 2022 metais. Tarp jų tuomet bus minimi Lietuvos karaimų metai, Savanorystės, Lietuvos krepšinio šimtmečio, Lietuvos jaunimo, Sūduvos, Lietuvos universitetų metai ir kiti.