Vitražo pristatyme dalyvavo vitražo autorius prof. K.Morkūnas, Seimo pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas, prof. Algirdas Dovydėnas, istorikas Eugenijus Jovaiša, architektas Algimantas Nasvytis ir Seimo kancleris Jonas Milerius.
Prof. K.Morkūnas prisimena, kad idėja vitražuose įamžinti Žalgirio mūšį kilo beveik prieš tris dešimtmečius, kai dar buvo statomas parlamento pastatas, tačiau jos teko atsisakyti tuometinei vadovybei pareikalavus greta įamžinti sovietų simbolius.
Pasak menininko, su rūmų architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių pagalba pavyko priimti kitą pasiūlymą: „Pagalvojom, negi mes tą sovietinę istoriją kelsim (...). Mums pavyko įtikinti, kad reikia kažko linksmesnio – su jaunimu, pavasariu, šokiu“.
2010 m. artėjant Žalgirio kovos 600 metų jubiliejui, prof. K.Morkūnui, kartu su architektais A. ir V.Nasvyčiais pavyko įtikinti dabartinę Seimo vadovybę grįžti prie pirminio sumanymo – buvo paruošti natūralaus dydžio (apie 25 kv.m) piešiniai-kartonai.
Kartu buvo numatyta dešinėje laiptų pusėje sukurti vitražus, skirtus Lietuvos nepriklausomybės kovoms, rezistencijai ir Sausio 13-osios įvykiams atminti. Autorius parengė eskizus. Tačiau dėl parlamentui suteikto istorinio kultūrinio objekto statuso prof. K.Morkūnui teko ieškoti naujo sprendimo ir Žalgirio mūšio kovos atminimui skirtą vitražą projektuoti Seimo II rūmuose.
Naujame vitražo teminiame sprendime batalijose figūruoja Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Jogailos portretinės asmenybės.
Per vienerius metus buvo atlikti visi darbai – nuo eskizų kūrimo ir pritaikymo ne tokiai dėkingai architektūrinei aplinkai iki pirmosios vitražo diptiko dalies atidengimo. Metams teko atidėti kitų menininko idėjų įgyvendinimą. Prof. K.Morkūnas dėkoja Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčios klebonui Henrikui Kalpokui už supratimą dėl vitražo Seimo rūmuose kūrimo atidėti erdvinių bažnyčios vitražų atidengimą nuo Šv. Velykų iki Žolinės šventės.
Dailininkas kartu su padėjėju Vaižgantu Černiausku per metus sukūrė daugiau nei 25 kv.m ploto vitražą, kuriame naudotos Lietuvoje gamintos medžiagos – baltas ir trofėjinis stiklas, individualiai meistrų gaminta glazūra. Ateityje, sukūrus antrąją vitražo Seimo rūmuose diptiko dalį, atsivertų galimybė vakarais įvesti besikeičiančią kinetinę šviesos sistemą, kuri sustiprintų kūrinio ekspresiją.
Vitražą užbaigti numatoma 2012 metais.