Prancūzų smuikininkas Augustinas Dumay (g. 1949) į Paryžiaus konservatoriją įstojo dešimtmetis ir mokėsi tik porą metų. Vėliau tobulinosi privačiai. Didžioji sėkmė smuikininką aplankė, kai 1979 m. Herbertas von Karajanas jį pasikvietė solistu koncertui Paryžiuje. Po debiuto su Berlyno filharmonijos orkestru sekė pasirodymai su kitais didžiaisiais Europos orkestrais. Kaip kamerinės muzikos atlikėjas A. Dumay ypač daug programų parengė su pianiste Maria João Pires.
Pirmuosius jo įrašus pristatė „EMI Classics“ įrašų kompanija, o dabar smuikininkas turi „Deutsche Gramophon“ ekskliuzyvinį kontraktą. Įrašydamas penkis Mozarto Koncertus smuikui ir orkestrui, A. Dumay sykiu ir griežė, ir dirigavo orkestrui, kas buvo įprasta praktika Mozarto laikais. Grojant Dumay, atrodo, kad išaustas garsų voratinklis „yra tai, iš ko daromos svajos“, o jo genialios interpretacijos bei kuriami pasauliai pelnė jam išskirtinio menininko vardą.
Aleksandras Kniazevas (g. 1961) – vienas originaliausių ir populiariausių mūsų laiko violončelininkų - taisyklėms nepaklūstantis, originalaus mąstymo bei virtuoziškos technikos talentas. 1986 m. jis baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, kurioje vėliau pats dėstė. Muzikanto dėmesį patraukė ir vargonai. 1991 m. jis įgijo vargonininko diplomą Nižnij-Novgorodo konservatorijoje. Pirmoji jo laimėta reikšminga pergalė – Vilniaus violončelininkų konkurse 1977 m. Po poros metų jis laimėjo Gasparo Cassado tarptautinį violončelininkų konkursą Japonijoje. 1991 m. su pianiste Jekaterina Voskresenskaja pelnė pergalę Tarptautiniame Piotro Čaikovskio konkurse Maskvoje. Iš gausios A. Kniazevo diskografijos minėtinos „Warner Classics“ įrašų kompanijos išleistos plokštelės: Bacho Siuitos violončelei (2004), Čaikovskio „Rokoko variacijos“ (2005) ir Dvořáko Koncertas violončelei ir orkestrui (2009), įrašyti su Maskvos P. Čaikovskio simfoniniu orkestru, diriguojamu V. Fedosejevo.
LVSO Sezono pabaigos koncerte skambės garsiojo prancūzų impresionistinės muzikos kūrėjo Ravelio (1875-1937) Rapsodija smuikui „Čigonė“ - virtuoziška, ekspresyvi ir efektinga „Čigonė“ yra vienas populiariausių kūrinių smuiko repertuare, Mozarto (1756-1791) „Sinfonia Concertante“ Es-dur, K 364 ir Adagio smuikui ir orkestrui E-dur, Kv.261 bei vokiečių kompozitorius Brahmso (1833-1897) „Tragiškoji uvertiūra“ bei Koncertas smuikui, violončelei ir orkestrui a-moll, op. 102 - paskutinis Brahmso simfoninis kūrinys, kurį kompozitorius rašė savo ištikimam atlikėjui, violončelininkui Robertui Hausmannui ir senam, bet atstumtam bičiuliui, smuikininkui Josephui Joachimui.
