„Žinijos“ draugijoje būrys Lietuvos menininkų savo darbus siūlė pirkti aukcione, už kuriuos surinktos lėšos bus panaudotos trečiajam žurnalo numeriui išleisti. Kai kurie paveikslai buvo tapyti net kelerius metus, seniausiems jų šiandien jau apie 40 metų.
Tarp autorių buvo galima išvysti Arvydo Kašausko, Skaidros Savicko, Roko Beržiūno, Raimondos Jatkevičiūtės, Reginos Pečiulytės, Birutės Žilytės, Gražinos Vitartaitės, Jūratės Mitalienės, Rimvydo Markeliūno ir daugelio kitų pavardes.
„Pastaruosius porą metų žurnalas gavo labai mažą paramą, tačiau kai skiriamas nulis – tai jau mirties nuosprendis. Kreipiausi į savo bičiulius prašydamas paramos, galiausiai sulaukiau pasiūlymo iš menininkų“, – sakė „Naujosios Romuvos“ redaktorius Andrius Konickis.
Panaši akcija organizuojama jau nebe pirmą kartą. Dar gegužės mėnesį redakcijos išlaikymui tokiu pat būdu pavyko surinkti apie 2 tūkst. litų. Ir nors abu kartus į krepšelį subyrėjo panaši pinigų suma, A.Konickis džiaugiasi, kad antrajame aukcione paveikslai buvo didesni, brangesni, labiau vertinami, o pats aukcionas įgavo didesnę prasmę ir tai tapo panašiau į tikrą aukcioną, nei išmaldos prašymą, kuomet susirinkusieji iš gailesčio numeta šimtinę kitą.
„Į tokius renginius nesirenka kolekcininkai. Čia ateina žurnalo autoriai, poetai, mokslininkai, kurie patys rašo tekstus. Turėtume jiems mokėti honorarus, tačiau neturime už ką. Nepaisant to, jie patys dar paveikslus nuperka ir taip prisideda prie žurnalo išlikimo. Tai – labai gražu“, – mintimis dalijosi A.Konickis.
Paveikslus įsigiję yra ir Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, Molėtų etnokosmologijos muziejaus direktorius, astronomas Gunaras Kakaras, režisierius Julius Dautartas ir daugelis kitų.
„Šie žmonės nori, kad žurnalas nemirtų, supranta reikalą. Juk negražu būtų tiesiog prašyti pinigų. Džiaugiamės, kad bent galime padovanoti paveikslus“ , – sakė „Naujosios Romuvos“ redaktorius.
Pasak jo, tokios iniciatyvos mobilizuoja žurnalo draugus, apskritai, tai proga susitikti, pabendrauti. Kas paveikslą atsineša, kas knygą kokią vertingą, plokštelę – vyksta mainai, aukcionas.
Parama žurnalui nebuvo skirta dėl neva trūkstamo aktualumo. Be to, rėmimo fondas finansuoja projektus, o ne leidinius. „Koks gali būti projektas, nejaugi mes kaskart turime sugalvoti, ką nors naujo, kad jiems įtiktumėm? Žurnalai, kurie publikuoja poeziją, prozą, jie visuomet bus panašūs, nieko čia naujo nesugalvosi, keičiasi tik autoriai“, – pasakojo A.Konickis.
Ekspertams užkliuvo ir neįprastas žurnalo formatas, kurį jie pavadino „aklai prisirišusiu prie prieškarinio“. „Mes sakome, ne aklai, o iš pagarbos Juozui Keliuočiui. Atkūrėme jo 1931–1940 metais leistą kultūros žurnalą. Taip, formatas nestandartinis, tačiau norime išlaikyti tradiciją. Menininkai supranta, sako, tik nebandykite keisti formato, tačiau kitiems jis kliūna“, – apie kiek neįprastą, didesnį nei A4 žurnalo formatą kalbėjo redaktorius.
Jis įsitikinęs, kad tiems, kurie kuria, niekada nekyla klausimas aktualu tai ar ne – esą tai visuomet aktualu. Šią mintį A.Konickis pacitavo Naglio Kardelio mintimi, kad dėl aktualu klausimas gali kilti tik tam, kuris pats neturi jokio kūrybinio įkvėpimo.
Sėkmingai įvykęs aukcionas žada tęsti tradicijas ir kitais metais. Veikiausiai nuo šiol panašios iniciatyvos bus organizuojamos du kartus per metus: pavasarį ir rudenį.
