 |
| Rusia.lt iliustr./Anatolijus Stiško |
Ši paroda-akcija surengta ne dėl to, kad dailininkas pademonstruotų EGO, o tam, kad pagerbtų kaimo žmones, kurie tapo dailininko paveikslų herojais. Jie suteikė dailininko paveikslams ypatingą dvasią, aurą, poetiką ir ypatumą. Tai davė pagrindą meno filosofijos specialistui Algirdui Gaižučiui charakterizuoti dailininko kūrybą kaip „nepakartojamą ir unikalią tarp Lietuvos dailininkų“.
„Sinfonia PASTORALE iš Lyduokių kaimo“ – tai dailininko tapybinė giesmė apie savo didžiąją meilę – meilę šiam kraštui, jo grožiui, jo dvasiai, jo žmonėms. Dailininkas – žymi savo menine ir kultūrine veikla asmenybė, „ŠVIESUOLIS-2010“, kultūros ambasadorius, tarptautinių parodų dalyvis, kelių prestižinių premijų laureatas, Nusipelnęs meno veikėjas.
Jo darbai yra svarbiausiuose Lietuvos bei užsienio muziejuose ir galerijose. Jo paveikslai gimė Lyduokių krašte, nutapyti iš natūros – ten, kur alsuoja mūsų kaimo žmonių dvasia, ten, kur plevena mūsų gamtos viliojanti aura, ten, kur savo senojoje sodyboje gyvena ir dirba dailininkas.
Akcijos metu žodį apie dailininko kaimo etnokultūrinę vertę ir jo dvasinę aurą, apie dailininko paveikslus, gimusius šioje unikalioje aplinkoje, tarė Vilniaus edukologijos universiteto rektorius akademikas Romualdas Grigas.
Neringos meras Antanas Vinkus pagerbs ir įteikė velykinę dovaną 80-metei močiutei Jadzytei Puknienei, kuri pozavo dailininko paveikslui „Natura SAKRA“. Šis paveikslas, nutapytas iš natūros, turėjo didelę sėkmę dailininko parodoje Maskvoje 2011 m.
Romualdas Budrys įteikė dovaną 70-metei poniai Aldonai Mackelienei, kuri daug prisidėjo prie to, kad daugelis dailininko paveikslų tapo būtent tokios dvasinės išvaizdos ir energetikos.
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir Dailės Akdemijos rektorius Audrius Klimas iš Ukmergės dailės mokyklos reto talento kaimo vaikams įteikė dovanas (dailės reikmenis tapybai). Gauti dėmesį ir dovanas iš gerbiamo ministro ir Akademijos rektoriaus rankų – tai raktas ir kodas visam jaunųjų dailininkų gyvenimui.
Pats dailininkas tarė padėkos žodį Lyduokių kaimo žmonėms ir Ukmergės kraštui – nebūtų jų, nebūtų ir šių paveikslų su tokia dvasia ir tokiu autentiškumu.
Dailininkas sako taip: „Šią parodą rengiu gyvenimui einant į gilią senatvę... O mano siela šnabžda, kad turiu tarti AČIŪ Lietuvai už tai, kad čia radau savo namus ir savo kūrybos gimtinę – lietuvišką kaimą... Mano išsilavinimas, dailininko įgūdžiai suformuoti Vilniaus tapybos mokykloje (Dailės akademijoje) – turiu padėkos žodį tarti savo Mokytojams Algimantui Stoškui, Kazimierui Morkūnui, Augustinui Savickui, Leopoldui Surgailiui, Klemensui Čerbulėnui. Jų balsus aš girdžiu iki šiol. Tebūna mano padėkos žodis ir ši paroda. O jos geriausias paveikslas – mano dovana Lietuvai. Su dėkingumu ir pagarba.
Renginį vedė Ukmergės savivaldybės mero pavaduotojas Regimantas Baravykas.
