Kovo 3 d. Vilniaus kongresų rūmuose pasirodys jaunoji Izraelio žvaigždė – 32 metų smuiko virtuozas ir prestižinės Juilliardo muzikos mokyklos absolventas Itamaras Zormanas.
Specialiai iš Atlantos (JAV) atvyksiantis muzikas koncerte „Itamar Zorman: romantiškasis smuikas“ grieš vieną žymiausių ir kartu sudėtingiausių kūrinių smuikui – P.Čaikovskio Koncertą smuikui ir orkestrui D-dur. Antrojoje koncerto dalyje skambės ne mažiau intriguojantis kūrinys – A.Dvoržako simfonija „Iš Naujojo pasaulio“. Šveicarijos kalnų papėdėje gimęs P.Čaikovskio Koncertas smuikui ir orkestrui ir etninės indėnų muzikos sąskambiais alsuojanti A.Dvoržako simfonija – abu muzikos šedevrai pasakoja neįtikėtinai įspūdingas istorijas.
1877 m., po itin nesėkmingos santuokos su Antonina Miliukova, Piotras Čaikovskis (1840–1893) patyrė nervinį išsekimą. Norėdamas atgauti jėgas ir pabėgti nuo slogių su Rusija susijusių prisiminimų bei sugriuvusios santuokos sukeltos emocinės krizės, kompozitorius nusprendė šiek tiek pakeliauti po Europą ir kuriam laikui apsistojo Klarense – nedideliame jaukiame Šveicarijos kurorte, įsikūrusiame nuostabioje vietoje kalnų papėdėje, šalia Ženevos ežero. Iš pradžių kompozitorius buvo susitelkęs ties sonata fortepijonui, tačiau darbas sekėsi sunkiai.
Tačiau Klarense apsilankius P.Čaikovskio mokiniui, smuikininkui Josifui Kotekui, viskas pakrypo netikėta vaga. Tarp dviejų menininkų užsimezgęs ypatingas ryšys netruko įgauti ir savo fizinį pavidalą – Koncerto smuikui ir orkestrui apmatus P.Čaikovskis sukūrė per vienuolika dienų, o dar po dviejų savaičių kūrinys buvo visiškai baigtas. Tokiu būdu gimė vienas žymiausių kada nors sukurtų kūrinių smuikui, šalia savo grožio dar ir neįtikėtinai sudėtingas.
Antrojoje koncerto dalyje iš palaimingo Šveicarijos gamtos prieglobsčio keliausime į šurmulingąjį Niujorką. Būtent čia gimė į tolimus kraštus klausytojus nukelsianti Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atliekama čekų kompozitoriaus Antonino Dvoržako (1841–1904) Simfonija Nr. 9, e-moll, geriau žinoma simfonijos „Iš Naujojo pasaulio“ vardu. Kompozitorių nuo seno domino folkloras, o jam atvykus į JAV vadovauti Amerikos nacionalinės muzikos konservatorijai, A.Dvoržakas pasinėrė į indėnų ir afroamerikiečių etninės muzikos gelmes ir ypač susižavėjo juodaodžių sakraline muzika – spiričiueliais.
Tačiau įkvėpimo šaltinis netapo pagrindu kopijuoti – pats kompozitorius apie Niujorko Carnegie Hall koncertų salėje pirmą kartą pristatytą simfoniją vėliau rašė: „Savo kūrinyje nenaudojau autentiškų Amerikos indėnų melodijų – parašiau originalias muzikines temas, įkūnijančias Amerikos indėnų muzikos ypatumus ir stengdamasis perteikti jos dvasią.“ Kompozitorius prisipažino, kad niekada nebūtų parašęs tokios simfonijos, jei nebūtų pamatęs Amerikos, jo kūrinyje galima išgirsti ir kitų kraštų senojo folkloro muzikos stilistikos – čekų, vokiečių, prancūzų, škotų.
A.Dvoržakas Amerikos nacionalinės muzikos konservatorijai vadovavo tik tris metus, nes pasiilgęs gimtosios Bohemijos kalvų nusprendė grįžti gyventi į Čekiją. Likimo paradoksas, tačiau Niujorke parašyta jo simfonija „Iš Naujojo pasaulio“ tapo ne tik garsiausia A.Dvoržako sukurta simfonija, bet ir viena garsiausių simfonijų visame pasaulyje. Įdomus faktas, kad 1969 m. astronautas Neilas Armstrongas būtent šios simfonijos įrašą pasiėmė su savimi pirmosios „Apollo 11“ misijos į Mėnulį metu. Smuikininko Itamaro Zormano ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro simfoninis koncertas „Itamar Zorman: romantiškasis smuikas“ įvyks kovo 3 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose. Bilietai parduodami „Tiketoje“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasoje.
