Idėjos autorius Dalius Abaris teigė, jog mintis kurti projektą gimė prieš keletą metų, kai žurnalistė Edita Mildažytė pasiūlė sujungti trijų miestų – Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus – kariljonų varpus: „Pradėjau galvoti, kaip šis projektas galėtų būti įgyvendintas, ir tuomet kilo mintis – o kodėl mėginame jungti tik kariljonų varpus? Kodėl ne daugiau varpų?“
Pasak D.Abario, paprasta idėja netruko išaugti į platų projektą. „Iš pradžių net svarstėme suregistruoti visų Lietuvos varpų garsus – to dar niekas nėra daręs ir šimtmečio proga norėjome padovanoti dovaną ateitiems kartoms. To įgyvendinti mums nepavyko, nes tai būtų buvęs tikrai labai didelės apimties projektas. Tačiau surinkome daugiau nei 100 varpų garsus, aplankėme per 70 varpinių“, – pasakojo D.Abaris.
Projekto kūrybinė grupė į pagalbą pasitelkė istorikus, kurie gavo užduotį – atrinkti svarbiausius šalies varpus. „Seniausius, turinčius savo istoriją, grąžintus iš tremties ir t.t. Aišku, tokie varpai kaip Laisvės varpas, 1919 m. nuliedintas Amerikos lietuvių šalies Nepriklausomybei įprasminti, ar Sausio 13-osios varpas taip pat buvo įtraukti į ekspedicijas“, – vardijo D.Abaris, pridūręs, jog projektu buvo siekta apimti visą Lietuvą – visų rajonų bei regionų varpus.
Pagal istorikų sudarytą planą varpus fiksavo dvi ekspedicijos, viena jų darbus tęsia iki šiol. Pirmoji komanda filmavo (ne tik pačius varpus, bet ir erdvę, kurioje jie yra), antroji įrašinėjo varpų garsus.
„Nežinau, kur visą šią medžiagą atiduosime, ar į Nacionalinę biblioteką, ar dar kažkur, bet ja galės naudotis ir kiti – filmų, televizijos, performansų ir kt. kūrėjai“, – sakė D.Abaris.
Besilankant varpinėse kūrybinė komanda galėjo įvertinti ir tai, kokios būklės varpai yra Lietuvoje. „Varpai, kaip žinia, yra šiek tiek sužmoginti. Jie krikštijami, turi savo vardus, savo krikšto tėvus. Varpai yra ne restauruojami, o gydomi, jie ne sugenda, o suserga. Tą sužmoginimą ir jauti važiuodamas lankyti varpų. Kai atvažiuoji, kartais išvysti nuostabiai gražiai įrengtus varpus su modernia valdymo sistema, kartais aptinki labai sergančius varpus, kurių skambesys jau nebe toks, kažkokie sovietiniai stūmokliai kala ir varpai yra tiesiog daužomi. Kartais iš tikrųjų yra labai gaila ir liūdna. Bet istorikas Aurimas Švedas labai gražiai išsireiškė sakydamas, kad per varpus mes galime išgirsti istoriją, to ir siekėme šiuo projektu“, – įspūdžiais dalijosi D.Abaris.
Vasario 16 d. varpai atliks savo muzikinę partiją. Juos bus galima išgirsti Kipro Mašanausko muzikinėje kompozicijoje „Gloria Lietuvai“.
„Gloria Lietuvai“ – tai kūrinys simfoniniam orkestrui, mišriam chorui ir elektroniniams instrumentams, jo centrinė ašis – šimto varpų palyda. Technologiškai sudėtingas kūrinys suvienys atlikėjus, esančius Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, ir varpininkus iš įvairių Lietuvos miestų bei miestelių. Ypatingas vaidmuo teks vizualiniams sprendimams, o emocijai sustiprinti pirmą kartą LNOBT išgirsime erdvinį garsą. „Gloria Lietuvai“ kaip tiltas sujungs archajišką, akademinį ir modernų skambesį“, – renginio organizatoriams anksčiau yra pasakojęs K.Mašanauskas.
Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.
Vasario 16 d. 12 val. 30 min. visoje Lietuvoje suskambės varpai, kviesdami švęsti valstybės gimtadienį. Būtent tuo metu prieš šimtą metų buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas.
Švęsk valstybės gimtadienį! Vasario 16-ąją iškelk trispalvę, pasveikink su valstybės gimtadieniu artimuosius, draugus ir kolegas, o už gerus darbus ar buvimą kartu išsiųsk jiems „ačiū“ atviruką. Daugiau apie šventinius renginius – www.lietuva.lt
