„Aš asmeniškai niekada nekėliau sau tikslo, kad Antanas Smetona atsirastų Vilniuje. Nemanau, kad tai būtų gera idėja. Jonas Basanavičius – tautos patriarchas, turi būti pažymėtas. Vileišių idėja yra labai svarbu, kad įgyvendinta [...]. O Antanas Smetona – gal Kaune, gal kur kitur, bet Vilnius yra kosmopolitinis, atviras miestas ir turi labai simbolizuoti tokias idėjas. Aš A.Smetonos paminklo fanas tikrai nesu“, – komentuodamas, kodėl šaliai reikšmingos sukakties proga sostinėje neišvysime A.Smetonos stoto, nors taip, pagal 2015 metais Vyriausybės patvirtintą Šimtmečio minėjimo programą turėjo nutikti, 15min sako miesto meras Remigijus Šimašius.
„Man atrodo tai susiję su Vilniaus dvasia. Broliai Vileišiai ir Jonas Basanavičius ne tik pasirašė Vasario 16-osios aktą, bet ir tuos darbus, kuriuos darė iki tol, darė ir po to. Jie yra labai integralūs ir vienprasmiškai teigiami. Antanas Smetona, jo politika gali sukelti prieštaringų jausmų, kurie disonuoja su Vilniaus dvasia“, – priduria jis.
Prezidentūra: paminklas A.Smetonai – mūsų garbės reikalas
Pagal minėtą programą, paminklas signatarui J.Basanavičiui sostinėje turėjo išdygti iki 2017-ųjų, prezidentui A.Smetonai – iki 2018-ųjų.
2015-ųjų rugpjūtį mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas, kaip rašo Delfi.lt, žadėjo, kad abu minėti projektai bus įgyvendinami. Tais pačiais metais pritarimą A.Smetonos skulptūrai Vilniuje išsakė ir Prezidentūra.
„Mūsų garbės reikalas iki 2018 metų, kai bus minimas Valstybės atkūrimo šimtmetis, pastatyti paminklus Jonui Basanavičiui ir pirmajam prezidentui Antanui Smetonai“, – „Žinių radijui“ tuomet teigė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.
Jai atitarė ir nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos faktinis vadovas Vytautas Landsbergis, ir buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.
Nepastačiusi vieno kito planuoto paminklo, sostinė nelaukusi vasarios 16-osios – dienos, kai Lietuva kartu su Baltijos kaimynėmis švęs valstybės šimtmetį, – jau pasipuošė.
Minint Lietuvos nepriklausomybės dieną, Vilnius kviečia keltis laiku – šimtu metų atgal į 1918-uosius – organizuoja koncertus, nemokamas ekskursijas „Valstybės atkūrimo takais“, Rotušėje – dvi istorines parodas „Lietuvos Šimtmečio puslapiai“ ir „Tarpukario Lietuvos reklama“.
Laikraštyje – vilniečių mintys apie miestą
Sostinė taip pat leidžia naują keturių puslapių laikraštį „Vilnius kviečia“, kuriame aprašoma sostinės istorija, publikuojami senieji Vilniaus anekdotai ar žymių sostinės gyventojų mintys apie Gedimino miestą.
Kartą išsikviečiau taksi į barą ir pasivaišinome kartu su taksistu, kuris turėjo palikti savo automobilį ir išsikviesti kitą taksi. Taip atsitikti gali tik Vilniuje.
„Yra dalykų, kuriuos gali patirti tik Vilniuje. Kartą išsikviečiau taksi į barą ir pasivaišinome kartu su taksistu, kuris turėjo palikti savo automobilį ir išsikviesti kitą taksi. Taip atsitikti gali tik Vilniuje“, – leidinyje cituojamas komikas Olegas Šurajevas. Jam sostinėje labiausiai patinka Vingio parke – kur ramu, o ir vilką kartą ten yra užmatęs.
Pirmasis atkurtos valstybės vadovas V.Landsbergis Vilnių įvardija kaip Lietuvos sielą nuo Mindaugo, Šventaragio ir dar senesnių laikų: „Vilnius – nežinomų kareivių, karalių ir dvasios kunigaikščių miestas. Vilnius, Rasos – čia norėčiau būti palaidotas“.
„Vilnius man pirmiausiai vieta, kur aš gimiau. Antra, tai epicentras pakankamai įvairių ir neblogų žmonių. Ir trečia, tai sostinė, kurią kaip prakeiksmas kaskart kankina reto bukumo funkcionieriai“, – tikina kino režisierius Emilis Vėlyvis.
Šventės proga vasario 9–18 dienomis sostinės restoranai ir barai pristato specialius meniu. Pavyzdžiui, Užupyje įsikūręs restoranas „Paupio 12“ siūlo išbandyti Signatarų pietus – patiekalus, kuriuos pasirašę Nepriklausomybės Aktą tikriausiai ragavo ir valstybės kūrėjai. Žemėlapy, kuriame nurodomos visos į akciją įsitraukusios užeigos, skelbiamos istorinės XX a. Vilniaus, pavyzdžiui 1917-ųjų Halės turgaus, nuotraukos, ir kuriame sužymėti visi svarbiausi vykstantys ir vyksiantys renginiai, galite rasti ČIA.
Vasario 16-ąją viešuoju transportu – nemokamai
Jau beveik metus 19 valandą 18 minučių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų pasigirsta trimitininko grojama „Lietuva brangi“. Paskutinį kartą antruoju Lietuvos himnu vadinamą kūrinį jis atliks vasario 16-ąją – šventinio koncerto „Dainuoju Lietuvą“ Katedros aikštėje metu.
Tądien sostinė švęs nuo ryto: 10 valandą jaunimas žygiuos „Lietuvos valstybės keliu“, 17 valandą Gedimino pr. užsiliepsnos šimtas laisvės laužų, 20 valandą 30 minučių dangų nuspalvins fejerverkas.
Vasario 16-ąją virš Katedros aikštės iškils „Šimtmečio varpas“. „Interaktyviame varpe kiekvienas ir kiekviena galės palikti savo įrašą ar atvaizdą ir taip paliudyti, kad brangina prieš šimtmetį tautos atgautą laisvę“, – taip varpo idėją pristato Vilniaus miesto savivaldybė.
Šventinę dieną viešasis transportas sostinėje kursuos ir nemokamai, ir dažniau, automobilių statymas aikštelėse „Statyk ir važiuok“ taip pat nieko nekainuos. Tiesa, centrinėse gatvėse bus ribojamas eismas.
Ketvirtadienį Vilniuje, T.Kosciuškos gatvės skvere, Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė Bagdonas, proanūkis Gediminas Tursa, meras R.Šimašius ir Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys atidengė paminklą broliams Vileišiams. Tai buvo vienas pirmųjų valstybės šimtmečio sostinėje programos renginių.
Lietuvos šimtmetį švęs ir užsienis – Paryžiaus Orsė muziejuje vyks paroda „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“. Apie tai daugiau čia.
