Vyriausybei teikiamame Mecenavimo įstatymo projekte numatyta, kad skyrusiems didesnę nei 250 tūkst. eurų paramą vienoje iš šalies savivaldybių suteiktų tos savivaldybės mecenato statusą.
Mecenatais tapti galėtų tik nepriekaištingos reputacijos fiziniai ar juridiniai asmenys.
Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, mecenatai galės naudotis visomis mokestinėmis lengvatomis, kuriomis naudojasi ir paramos davėjai.
„Vis tik šiuo įstatymu norėjome įtvirtinti mecenato vardo pripažinimą tiems, kurie parama siekia ne rinkodarinių tikslų, o veikia vedami filantropinių paskatų. Privalome skatinti mecenavimo tradicijos įtvirtinimą ir įvertinti tuos, kurie negaili nei laiko, nei lėšų, kad menas ir kultūra žengtų į priekį“, – pranešime teigė kultūros ministrė.
Įstatymo projekte taip pat apibrėžti mecenuojamų projektų kriterijai ir esminės sąlygos – ar mecenatas atitinka šias sąlygas, vertins Mecenavimo taryba, planuojama, jog ją sudarys aukščiausių valdžios institucijų, kultūros ir verslo atstovai.
Įstatymo projekte numatoma, kad nacionalinio mecenato ženklus kasmet sausio 25-ąją, Gedimino laiškų dieną iškilmingai įteiks premjeras, savivaldybės mecenato ženklus – savivaldybės meras savivaldybės pasirinktą atmintiną dieną.
Mecenato statusas negalėtų būti suteiktas, jei asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei. Toks statusas galėtų būti suteikiamas ir mirusiam žmogui, taip pat ir jau nebeveikiančiam juridiniam asmeniui.
