Lietuva kitaip
Lietuvos įvaizdis Japonijoje paremtas nuostabia gamta, Unesco paveldo senamiesčiais, natūraliais produktais ir amatais bei Antrojo pasaulinio karo metu žydus gelbėjusio Čijunės Sugiharos istorija. „Tai puikiai vilioja natūralumo ir kokybės išsiilgusius turistus. Japonai puikiai žino lietuvišką liną, maistą, tačiau jiems gali pasirodyti, kad Lietuva yra didžiulė Kaziuko mugė.
Juk pasiūlyti galime ženkliai daugiau!“ – idėjos potencialu dalinasi projekto iniciatorius Sergej Grigorjev. Spalio 19-28 vykstantis renginių mini-ciklas tiesmuku pavadinimu „Lithuania: Creative & Contemporary“ („Kūrybiška ir šiuolaikiška Lietuva“) siekia praplėsti įsivaizdavimą apie Lietuvą, megzti naujas kūrėjų draugystes ir keistis patirtimi.
Japonus nustebinęs portretas, Tokijaus įkvėpta juvelyrika ir nauja pažintis su Kaunu
Taip galima apibūdinti prabangiame Tokijaus Roppongi rajone, „broadbean“ galerijoje prisistatančius Lietuvos kūrėjus. „Dar prieš metus didžiausias Tokijuje dizaino ir meno festivalis „DesignArt“ įteikė kvietimą dalyvauti Lietuvai, ir štai aktualiausi jaunieji Lietuvos kūrėjai jau čia“, – bendradarbiavimu džiaugiasi vienas iš festivalio įkūrėjų Markas Dythamas.
Instaliacijų kūrėja Jolita Vaitkutė užkariauja ir japonų širdis: iš abiejų šalių dirvožemio sukurtas Čijunės portretas šiuolaikiškai priminė lankytojams apie žmogiškas vertybes ir vieno žmogaus sprendimų galią. Instaliaciją aplankė net Sugiharos anūkai.
Gavusi kvietimą dalyvauti, juvelyrė Gerda Liudvinavičiūtė, ženklo Celsius 273 savininkė sukūrė Japonijoje užūsio Metabolizmo architektūros judėjimo įkvėptą kolekciją. „Kelios bemiegės savaitės atsiperka su kaupu, kai japonai atrandą gyvą sąsają tarp mano kolekcijos ir Tokijaus architektūrinio palikimo.“ – teigia autorė.
Tuo tarpu Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 komanda pristatydama savo programą kviečia kūrėjus atvykti ir kurti miestui, o kultūros operatorius bendradarbiauti. „Matome daugybę abipusiai naudingų partnerysčių galimybių, kuriant šiuolaikinius projektus miestui ir taip auginant naują kultūros pasiūlą mieste ir Kauno rajone, keičiant miesto įvaizdį bei pritraukiant tarptautinės auditorijos dėmesį“ – teigia projekto komunikacijos ir marketingo vadovė Deimantė Zutelienė.
Problemas sprendžiantis dizainas ir griežtas minimalizmas
Vilniaus dailės akademijos studentai Lukas Kučinskas ir Karolina Petraitytė pristato problemas sprendžiantį dizainą. Karolinos sukurta papildytos realybės aplikacija „Chem Tokens“ sujungia chemijos elementus į molekules ir taip palengvina mokymosi procesą. Sprendimas sužavėjo didžiausio pasaulyje papildytos realybės muziejaus „Team Lab“ kūrybos vadovą Kudo Takahashi. Luko kuriami odos priežiūros produktai „Psora“ padeda stilingai kovoti sergantiems žvyneline. Kurdamas estetiškai atrodančius produktus, Lukas sprendžia neesetiškas ligas.
Labiau pasaulyje nei Lietuvoje žinomas kūrėjas Tadas Černiauskas pristatė „Black Balloons“ instaliaciją, lanksčiai telpančią į arba aplink įvairius architektūros kūrinius. Šis instaliacijos aspektas – prie architektūros prisiderinantis menas – pasirodė ypatingai patrauklus japonams, nepaliaujamai ieškantiems erdvės ir humanizmo darnos.
Pakalbėkime apie Lietuvą
Jau antroji kūrybinių industrijų konferencija „Kūrybinis Lietuvos įvaizdis Japonijoje: iššūkiai ir galimybės“ tapo puikia diskusijų platforma šešiems pranešėjams iš Lietuvos ir Japonijos, narpliojant lietuvybės ateitį Tekančios saulės šalyje. „Kaip šalies svečiui man lengviau pastebėti Lietuvos netikėtą grožį; ten ir nutaikiau savo objektyvą. Naudokite savo amžius menančią gamtą ir perpinkite ją su šiuolaikiškumu“, – mini fotografas Nao Tsuda, neseniai Japonijoje išleidęs fotoalbumą apie Lietuvos miškus ir gamtą.
Tadas Černiauskas ir didžiausios Azijoje kūrybinės agentūros DENTSU projektų vadovė Mariko Koga diskutavo apie šalies ir menininko ryšį. „Rytų Europos šalys ypatingai įdomios tuo, kad tai nėra visiems pažįstama vidurio Europa. Slogi jūsų šalies praeitis gali virsti atradimu pasauliui kūrėjo rankose ir tvirtu pasidždiavimu.“
Virš pusantrų metų Japonijoje gyvenantis knygos “Kaip veikia Japonija“ autorius Andrius Kleiva pristatė ypatumus apie taip, kaip veikia Lietuva japonų akimis.
Atidarydamas konferenciją, Lietuvos ambasadorius Japonijai Gediminas Varvuolis akcentavo būtinybę kūrybiniams mainams bei tęstinumui, o kūrėjams linkėjo nebijoti Japonijos dydžio bei išlikti kantriems.
Šaltibarščių ritmas
Lietuviški šaltibarščiai Japonijoje žinomi kaip “rožinė sriuba“. Legenda byloja, kad kartą jie buvo tiekiami šampano taurėse. Tačiau šįkart tokijiečio gomuriui egzotiškasis patiekalas pristatytas kultiniame Tokijaus klube SuperDeluxe, permaišant kartu su laužytais ritmais. Scenoje pasirodė Daisuke Tanabe, Takeshi Nishimoto, Kazuhide Yamaji, Yasuhiko Fukuzono ir Kazumasa Teshigawara. Visi jie yra lankėsi Lietuvoje, o Daisuke Tanabe dar 2010-iaisiais suplanavo pradėti bulvių importą į Japoniją, kai tik pabaigs kūrėjo karjerą. Tradicinės virtuvės hipsterizavimas padėjo pritraukti galerijų kuratorius, kūrėjus ir smalsią publiką, ieškančią naujų krypčių.
Projektą organizuoja VšĮ „Kultūrinės ir organizacinė idėjos“ kartu su Lietuvos ambasada Japonijoje, Kaunu – Europos kultūros sostine 2022, Vilniaus dailės akademija. Projektą remia Kultūros taryba, Užsienio reikalų ministerija ir Kauno miesto savivaldybė.
