Parodos sumanytojai, kuratoriai ir pačio objekto autoriai – Valdas Ozarinskas ir Audrius Bučas, Lietuvai žinomi kaip architektai kūrę Hanoverio, Vokietija (2000) ir Aichi, Japonija (2005) Expo parodų paviljonus bei daugelį kitų meno ir architektūros objektų, sukūrė tobulos formos objektą remdamiesi formalizmo idėja (formalizmas - formos laikymas svarbiausiu ar vieninteliu vertingu meno dalyku). Tai juoda pagalvė, kuri yra tikslaus perlenkto per pusę ŠMC didžiosios salės dydžio, didžioji salė yra tapusi dideliu baseinu sudalintu į tikslius aštuonis takelius, kurių kiekvienas skirtas parodoje dalyvaujantiems rašytojams, publicistams, menotyrininkams: Herkui Kunčiui, Rolandui Rastauskui, Liudvikui Jakimavičiui, Ernestui Parulskiui, Martai Vosyliūtei. Visi autoriai sutiko pasidalinti savo niekada iki šiol nespausdintais kūriniais, kurie gulėjo stalčiuose ir buvo laikomi nesėkmingais. Šioje parodoje šie tekstai yra atspausdinti formaliausiame formate – paso dydžio ir apimties knygelėse. Parodos atidarymo metu unikalų muzikinį kūrinį pagal formalias klausą prarandančių žmonių klausos tyrimo diagramas atliko Valstybinio Vilniaus kvarteto muzikantai Girdutis Jakaitis (altas) ir Artūras Šilalė (smuikas).
Labai stiprus koncentratas kiekvieno autoriaus asmeniško požiūrio, laisvės būti silpnam, nesuprastam ir atstumtam tiesiog sukrečia jau senai atpratusį lankytoją nuo paveikaus vizualaus šiuolaikinio meno. Milžiniška nesėkmių pagalvė tiesiog įsiurbia į save ir linguodama lopšinę bando nuraminti raudančius... kabanti juoda trispalvė kalba pati už save, o Liudviko Jakimavičiaus tekstas apibendrina kodėl šios asmenybės susitiko ŠMC šiam vieno mėnesio projektui: „Nevykėlių solidarumas man yra daug gražesnis už sėkmingųjų puikybę. Didaktika labai paprasta – nesėkmė yra kelias į sėkmę, o ne atvirkščiai, kaip daug kas norėtų manyti, ir apie nesėkmes, o ne sėkmes reikia kalbėti“.
Paroda veiks iki 2011 metų sausio 9d. Apie kitas ŠMC parodas skaitykite: www.cac.lt.