„Kartais gauname paraiškų, kur akivaizdi nauda visuomenei, bet formaliai teisiškai negalime tų žmonių apdovanoti. Bandome pakreipti diskusiją ta linkme, kad vis dėlto ne suma, o rezultatas ir įtaka visuomenėje turėtų būti bendras vardiklis, nuo kurio reikėtų atsispirti vertinant tų žmonių indėlį“, – BNS sakė viceministras.
Anot jo, šiemet būta kandidatų į nacionalinius mecenatus, bet dėl apmaudžios klaidos, padarytos sudarant dovanojimo sutartį, šis vardas neskirtas.
„Buvo pasiūlytas žmogus, padovanojęs kolekciją, kurios vertė skaičiuojama milijonais, bet negalėjome jo pripažinti mecenatu dėl teisinių aplinkybių. Čia apmaudi dovanojimo sutarties sudarymo problema, nepagalvojus, kad tas žmogus dovanodamas galės pretenduoti į mecenato vardą“, – BNS sakė viceministras.
Anot jo, šiuo atveju pritrūko toliaregiškumo, tačiau tai nekeičia situacijos iš esmės – galiojanti tvarka neskatina mecenatystės.
Kultūros ministro sudaryta darbo grupė planuoja iki kitų metų pavasario pateikti siūlymus, kaip gerinti padėtį.
„Tai, matyt, apims ne tik Mecenavimo įstatymą, bet apims kompleksinį sprendimų ratą, kaip visuomenę ir verslą galėtume įtraukti į šiuos procesus“, – teigė viceministras.
Dabar galiojantis Mecenavimo įstatymas numato, kad nacionalinio mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 1 mln. eurų paramą kultūros, švietimo, mokslo, kitam projektui ar projektams.
Savivaldybės, kurioje nuolatinių gyventojų yra 25 tūkst. ar mažiau, mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų dydžio paramą mecenuojamam projektui. Didesnėse ir kurortinėse savivaldybėse mecenatu pripažįstamas asmuo, skyręs ne mažiau kaip 250 tūkst. eurų dydžio paramą.
V. Gasparavičiaus teigimu, nors darbo grupė dėl savo siūlymų dar nėra apsisprendusi, vis dėlto neplanuojama rekomenduoti mažinti minėtas finansines karteles.
„Galvotume apie daugiau apdovanojamų asmenų, įvedant papildomas kategorijas, papildomas sritis. Kad kiekviena iš paramos sričių turėtų galimybę apdovanoti žmones, reikšmingai prisidėjusius prie raidos finansais, nesiremiant į kartelę, o vertinant tų metų didžiausią indėlį“, – tvirtino kultūros viceministras.
Jis skeptiškai vertino galimybę mecenatams suteikti mokesčio lengvatų.
„Kiek sulaukiame atsiliepimų iš pačių mecenatų, iš aukotojų, grąžos motyvas tame kontekste nepirmaeilis, neantraeilis ir net netrečiaeilis, o gerokai žemiau – po dėmesio parodymo, po įtraukimo į tolesnes veiklas, kad nesibaigtų apdovanojimu, ženklelio įsegimu, kad būtų toliau matomi, kviečiami patarti, dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, – tvirtino V. Gasparavičius.
Anot jo, darbo grupė taip pat mėgins išspręsti įvairias technines kliūtis, trukdančias vienam ar kitam rėmėjui suteikti mecenato vardą.
„Žmogui paaukojus reikšmingą sumą, bet gavus grąžos kelis eurus, tokius žmones, kurie savo esme yra mecenatai, užkertamas kelias jais pripažinti“, – sakė viceministras.
2018 metais priimtas Mecenavimo įstatymas nenumato jokių lengvatų finansinę paramą teikiantiems verslininkams.
Mecenatams įteikiamas specialus ženklas, jų vardai įrašomi į Mecenatų knygą.
Nacionalinio mecenato vardą kol kas turi vienintelis asmuo – bendrovės „Teltonika“ steigėjas ir savininkas Arvydas Paukštys. Jam šis vardas suteiktas už finansinę paramą atstatant Balbieriškio Švč. M.Marijos Rožančinės bažnyčią Prienų rajone.
