Helsinkyje reziduojantis T.Arina daug laiko gimtinėje nepraleidžia. Po įvairius Europos miestus jis keliauja kone kiekvieną mėnesį. „Per metus pristatau daugiau kaip šimtą pranešimų“, – tikina vieną jų ir Vilniuje skaitysiantis suomis.
Paauglystėje susidomėjęs sveika gyvensena, jis rado būdą suderinti gamtą, ir technologijas – biohakerystę. Būtent šis metodas, be jokių vaistų, padėjo jam atsikratyti įsisenėjusios skrandžio opos. Kas yra biohakerystė ir kaip šį terminą paaiškinti tiems, kurie nieko apie tai nežino?
Teemu Arina interviu apie tai, kaip patobulinti save kasdieniame gyvenime:
„Mūsų gyvenimas, sveikata, kasdienė rutina yra tarsi tam tikra sistema. Biohakeriai tokius dalykus, kaip miegą, mankštą, mitybą ir darbą suvokia, kaip sistemą, kurią sudaro labai daug skirtingų mūsų veiksmų (pavyzdžiui, maistas ir mankšta), tam tikrų procesų (tarkim, metaboliniai procesai mūsų kūne) ir viso to rezultatų (tokių, kaip pagerėjusi fizinė sveikata ar protinė veikla).
Paprastai kalbant, biohakerystė yra būdas, pasitelkus biologinius ir technologinius įrankius, optimizuoti savo gyvenimo kokybę, siekiant geresnės sveikatos, savijautos ir veiklos rezultatų“, – pasakoja T.Arina.
Pasak biohakerio, žmonės nuo seniausių laikų naudojosi papildomais technologiniais įrankiais, siekdami pagerinti savo gyvenimo kokybę. Skyrėsi tik jų sudėtingumas.
Kadaise žmonės išrado ginklus, kad miške lengviau pagautų grobį, tai yra namo parneštų maisto, šiais laikais išrado internetą – pagalbininką dirbant protinį darbą. Informacijos paieška be interneto nebūtų nei tokia greita, nei efektyvi, todėl šiandien be interneto daugelis jau nebeįsivaizduoja savo kasdienybės. O buvo laikai ir ne itin seniai, kai jis buvo prieinamas tik išrinktiesiems.
Biohakerystė, kai įvairiais matavimo prietaisais, nustatoma kūno būklė (nuo temperatūros iki pulso, nuo raumenų įsitempimo iki kaulų susidėvėjimo) evoliucionuoja kasdien. T.Arina pasakoja, kad vis daugiau atsidavusių biohakerių į savo kūnus implantuoja magnetus, kurie jų organizmo veiklą seka visą laiką.
„Tik iš pradžių tai atrodo bauginamai, tačiau ateityje tai bus visiškai normalu. Galiu lažintis, kad daugybė skaitančiųjų šį tekstą dėvi akinius ar kontaktinius lęšius, nes be jų nieko nematytų. O juk akiniai taip pat technologinis įrankis, kadaise kažkam gal atrodęs baugiai,“ – pasakoja suomis.
Yra žmonių, kurie tiki, jog biohakerystė prieštarauja gamtai, tačiau T.Arina taip nemano: „Priešingai – biohakerystė padeda geriau pažinti savo organizmą ir atsako į daugelį ramybės neduodančių klausimų. Nepavyksta užmigti? Išjunkite telefoną ar kompiuterį. Melsva jų skleidžiama šviesa blokuoja melatonino – miego hormono, gamybą. Tik pažinę savo kūną mes priartėsime prie gamtos. O biohakerystė ir yra žingsnis link jos.“
Daugiau T.Arinos patarimų galima išgirsti kūrybingumo ir ateities tendencijų konferencijoje „What's Nex?“, kurią pristato „LRT Opus“. Šiemet konferencija vyks lapkričio 4-5 d. menų fabrike „Loftas“, Vilniuje.
Daugiau informacijos – ČIA.