J.Šliūpo muziejaus parodoje – žvilgsnis į darbostogų fenomeną ir žymiausią jų pradininką Lietuvoje

Liepos 3 d., trečiadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaroma vieno eksponato parodų ciklo paroda „Prezidento darbostogos“.
LR Prezidentas Antanas Smetona Palangos vyrų paplūdimyje, 1935 m.
LR Prezidentas Antanas Smetona Palangos vyrų paplūdimyje, 1935 m. / LCVA nuotr.

Šįsyk ji skirta šiuolaikiniam fenomenui – darbostogoms – ir pasakos apie ryškiausią jų pradininką Lietuvoje – prezidentą Antaną Smetoną. Parodą lydės pasakojimą išplečianti muziejaus lydimųjų renginių programa.

Naujoje Jono Šliūpo muziejaus parodoje lankytojai sužinos, kad būdamas labai darbštus ir pažeidžiamos sveikatos Antanas Smetona buvo priverstas derinti darbą ir poilsį, o jo atostogas galima vadinti darbostogomis, kurios vis populiarėja šiandien. Prezidento atostogos tapdavo reikšmingu valstybiniu įvykiu ir ryškiu akcentu Palangos kaip atostogų sostinės gyvenime.

Paskui prezidentą į Palangą atostogauti patraukdavo ministrai ir kiti valstybės tarnautojai, mokslo ir kultūros elitas. A.Smetonos atostogos buvo kitokios, nes valstybės reikalai sekdavo iš paskos. Prezidento darbotvarkėje būdavo suplanuota oficialių susitikimų su Žemaitijos, Klaipėdos krašto miestų ir miestelių gyventojais bei tarnautojais.

Prireikus į Palangą vykdavo ministras pirmininkas, ministrai, būdavo šaukiami Ministrų Tarybos posėdžiai. Netoli paplūdimio esančioje „Baltojoje“ viloje, kurią atostogoms nuomodavo Prezidento kanceliarija, lankydavosi diplomatai, menininkai, verslininkai, su kuriais būdavo aptariami svarbūs valstybės klausimai.

Palangiškiai ir miesto svečiai laukiami parodos „Prezidento darbostogos“ atidaryme ir lydimuosiuose jos renginiuose. Lankytojai sužinos, kokios lietuviškosios prezidento ir politinio elito poilsio tradicijos formavosi XX amžiaus pirmoje pusėje, kaip jos veikė bendrą poilsio kultūrą anuomet ir šiandien, ar darbostogos gali būti vaistas nuo perdegimo, o galbūt – atvirkščiai.

Muziejaus parengtoje ekskursijoje po parodą „Vasarojimas tarpukario Palangoje“ – įdomiausi ne tik prezidento ir inteligentijos, bet ir naujove paprasto lietuvio gyvenime tapusių atostogų prie jūros pasakojimai.

LCVA nuotr./LR Prezidentas Kazys Grinius mėgaujasi saulės voniomis pajūryje. Palanga, 1933 m.
LCVA nuotr./LR Prezidentas Kazys Grinius mėgaujasi saulės voniomis pajūryje. Palanga, 1933 m.

Padiskutuoti apie atostogas ir darbostogas kvies susitikimai su Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros muziejininke dr. Ingrida Jakubavičiene, psichoterapeutu dr. Eugenijumi Laurinaičiu, istorikas dr. Norbertas Černiauskas pakvies išklausyti pranešimo „Paskutinė Antano Smetonos vasara“.

Iki pat rugsėjo muziejaus kiemelyje vyks edukacinių renginių ciklas „Darbostogos pas Joną Šliūpą“, kuriame kūrybingoms popietėms 5–12 metų vaikus ir paauglius burs profesionalūs kūrėjai ir menininkai.

Naujosios parodos atidarymas sutampa su Jono Šliūpo muziejaus įkūrimo 35 metų sukaktimi. Šia proga muziejus savo lankytojus išsyk po parodos atidarymo 17.30 val. kviečia į nemokamą nuotaikingą džiazo dainininkių grupės „The Ditties“ koncertą, kuriame skambės ankstyvojo svingo stiliaus muzika, pasižyminti balsų harmonija ir sinkopuojančia ritmika. Svaiginamai elegantiškas muzikinis pasirodymas nukels klausytojus į tarpukariu ir atostogomis alsuojančią epochą.

Stasys Lozoraitis su sūnumi Stasiu Palangoje, prie vilos „Mahorta“. XX a. I pusė
Stasys Lozoraitis su sūnumi Stasiu Palangoje, prie vilos „Mahorta“. XX a. I pusė

Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Prezidento darbostogos“ atidaroma 2024 m. liepos 3 d. 17 val. Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) ir veiks iki 2024 m. rugsėjo 1 d.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis