Pirmojoje koncerto dalyje orkestras atliks Piotro Čaikovskio kūrinius, o antrojoje žiūrovai išvys šokio spektaklį „Apollo“, gyvai skambant Igorio Stravinskio kūriniui „Apolonas Musagetas“. Jei muzikiniame teatre ar operoje orkestro ir šokėjų partnerystė įprasta, šiuolaikinio šokio ir orkestro draugystė išskirtinai retas reiškinys.
„Yra daugybė kūrinių parašytų, pavyzdžiui, baletui, kurie skamba skamba koncertų salėse. Tie patys kūriniai skamba visiškai kitaip, kai vyksta šokio spektaklis scenoje. Tuomet muzika įgauna tam tikrą kryptingumą sintezėje su scena. Muzikos misija pasikeičia, ji turi kitą koloritą, akcentai su susidėlioja kitose vietose.
Tai mano pirmas susitikimas su „Aura“, tad stengsiuosi būti labai atidus ir padėti šokėjams“, – sakė naujasis VDU kamerinio orkestro dirigentas Jonas Janulevičius.
Ko nori XXI amžiaus mūzos?
Apolonas nuo seno suvokiamas kaip vyriškumo archetipas. Ar šiuolaikiniame pasaulyje toks vyriškumo simbolis vis dar egzistuoja? Koks šiuolaikinės moters ir vyro santykis? Kas yra XXI amžiaus Apolonas? Šie klausimai užkoduoti Birutės Letukaitės choreografijoje „Apollo“.
Besikeičiantys istoriniai ir socialiniai kontekstai vilko „apolonams“ vis naujus kostiumus. Vyriškumo samprata be paliovos keitėsi. Tačiau visais laikais nepakako anatomiškai priklausyti vyriškai lyčiai, kad būtum laikomas vyrišku.
„Mes moterys, nejaučiame tokio spaudimo, kokį patiria vyrai. Niekada negirdėjau – „būk tikra moterimi“, „elkis moteriškai“. Mūsų niekada neapkaltino „suvyriškėjimu“, nors tai tokio paties akivaizdumo tiesa, kaip ir vyrų „sumoteriškėjimas“. Mus arba priima, arba ne, tačiau mums nereikia įrodinėti savo moteriškumo. Tuo tarpu iš vyrų mes nuolat laukiame vyriškumo įrodymų.
Fizinė jėga, kažkada buvusi vyrų pranašumo įrodymu, tapo nebereikalingu reliktu. XXI a. medžiotojų laimikiai – telpa banko kortelėje ar vienos nakties nuotykyje. Maža to, moterys daug dalykų atėmė iš vyrų savo noru: pačios vairuojame, darome karjerą, uždirbame ir save išsilaikome. Ką palikome mūsų „apolonams“? Koks jų santykis su savimi ir mumis, nuolat aplinkui besisukiojančiomis mūzomis?
Šokio spektaklis pakvies žiūrovus pažvelgti į nuogą Apoloną – be darbinio kostiumo, be parfumų, kenčiantį, bandantį pateisinti moterų lūkesčius ir kenčiantį nuo imperatyvų, ir visgi, nepaisant visų savo silpnybių, taip reikalingą moterims“, – sakė šokio teatro „Aura“ atstovė spaudai Edita Kiznienė.
Jau įkopęs į penktą dešimtį VDU orkestro dirigentas J.Janulevičius įsitikinęs, kad nekintamos vertybės, įkūnytos pirmapradžiame urviniame žmoguje, išliko iki šiol. Vyras, pirmiausiai suvokiamas, kaip apvaisintojas, paskui jis turi užtikrinti moteriai saugumą ir mėsos kąsnį. Nesvarbu kokio lygio būtų emancipacija ir moterų nepriklausomybė, tai užkoduota mūsų genetikoje. Jis vis tiek turi duoti moteriai savo užuovėją.
„Apolonas ir jo mūzos“
Kovo 7 d. 18 val., VDU didžioji salė
I dalis
Atlieka:VDU kamerinis orkestras, dirigentas Jonas Janulevičius.
II dalis
Šokio spektaklis „Apollo“, choreografija – Birutė Letukaitė, Kauno šokio teatras „Aura“.
