Su iššūkiais, kuriant Lietuvoje unikalų spektaklį maždaug 14 metrų aukštyje, susidūrė ne tik Muzikinio teatro artistai Inga Briazkalovaitė ir Aurelijus Liškauskas, bet ir pasaulyje žymūs olandų teatro „Bencha Theatre“ oro akrobatai, beveik tris savaites viešintys Klaipėdoje.
Teko pasukti galvą
Choreografiją spektakliui sukūrusi, performanse taip pat dalyvausianti olandų teatro narė Micka Karlsson išdavė, jog tai – pirmasis kartas, kai teko kurti tokio aukšto lygio šou su žmonėmis, neturinčiais patirties akrobatikoje.
„Man buvo išties sudėtinga sugalvoti, kaip po truputį, laipsniškai, sunkinant užduotis pripratinti šokėjus atlikti vaidmenis pakrypus 90 laipsnių kampu arba pakibus ore. Iš pradžių pamokas teko perkelti į „Gridin‘s Group“ mokymo centrą, kuriame ruošiami techninių specialybių darbuotojai. Ten taip pat yra aukštalipių įranga, kurią ir naudojo šokėjai, palaipsniui mokydamiesi lipti siena. Po keleto tokių kartų repeticijas perkėlėme ant teatro fasado ir sunkinome užduotis“, – pasakojo choreografė.
Viešnia iš Olandijos džiaugėsi puikiais šokėjų rezultatais. Ji nė nesitikėjo, kaip greitai jie įveiks aukščio baimę ir išmoks akrobatikos triukų. „Susidėliojau detalų planą, ko mokysiu juos pirmąsias dienas. Tačiau mano planus pavyko įgyvendinti vos per dieną! Muzikinio teatro šokėjai yra labai gabūs, atviri ir žingeidūs“, – džiaugėsi pašnekovė.
Per savo karjerą teatre „Bencha Theater“ moteris dalyvavo performanse net 30 metrų aukštyje, kai kuriuose pasirodymuose – be apsaugų. Kaip įmanoma blaiviai mąstyti tokiomis aplinkybėmis? Viešnia iš Olandijos šypsodamasi atsakė, kad baimę paprasta nugalėti – tereikia laiko prie aukščio priprasti. Iš pradžių vos kelis centimetrus nuo žemės pakilę jaudinosi ir Muzikinio teatro šokėjai, tačiau netrukus jie jau buvo pasiryžę kilti aukštyn.
Akrobatika moteris, kilusi iš Švedijos, susižavėjo būdama vos septynerių. Tuomet ji prisijungė prie vienos jaunimo cirko artistų trupės ir ilgus metus mokėsi akrobatinių triukų. „Vėliau įsimylėjau vaikiną iš Olandijos ir išvykau paskui jį gyventi į Amsterdamą. Nenorėjau mesti savo pomėgio, tad naršydama internete atradau „Bencha Theater“ ir nuėjau į jų rengiamą artistų peržiūrą. Mane priėmė, praėjo jau 14 metų“, – prisiminė moteris. Virtualūs performansai Lietuvoje kol kas nėra dažni, tačiau Olandijoje ir kitose šalyse jie sparčiai populiarėja. Kartu su trupe ji aplankė kone visą Europą, dažnai pasirodymus rengia Azijoje.
Adrenalinas, jaudulys M. Karlsson yra tokie pat gyvybiškai svarbūs kaip oras ir vanduo. „Man greitai viskas pabosta. Jeigu nieko neveikiu, jau po akimirkos nebegaliu nustygti vietoje. Man reikia jaudulio. Tai yra mano gyvenimo „variklis“, – sakė ji.
Paskutiniai štrichai
Spektaklio „Kalbantis bokštas“ istorija pasakos apie meilę ir vienybę. Kūrinys gana konceptualus, tačiau su pasakojimu susipažinę žiūrovai įžvelgs vaikiną, kuris atsiduria nepažįstamoje vietoje ir vis bando suprasti, kas jis, kur jis ir kodėl jis būtent čia. Tuomet jis pamato merginą – supratę, kad jiedu vieninteliai žmonės nepažįstamame pasaulyje, įsimyli. Spektaklyje pasirodo kitas vyras ir tarp abiejų veikėjų įvyksta konfliktas. „Tačiau iš dangaus nusileidžiu aš ir atnešu visiems taiką ir vienybę, – juokėsi M. Karlsson. – Tai istorija ne tik apie meilę, bet ir rekonstrukcijai besiruošiantį pastatą: konflikto tarp vyrų metu meistriškai sukurtos 3D vizualizacijos „sugriaus“ teatrą. Tačiau, įsivyravus taikai ir ramybei, vaizdo projekcijos atstatys pastato sieną.“
Iš Amsterdamo į Klaipėdą antradienį atvyko ir teatro vadovė Rachel Melief, kuri padeda kūrybinei trupei sudėlioti paskutinius pasirodymo štrichus.
Idėja kartu su svečiais iš Olandijos sukurti spektaklį kilo šokėjai Ingai Briazkalovaitei maždaug prieš vienerius metus pirmosios „Bencha Theater“ viešnagės Klaipėdoje metu. Susižavėjusi jų pasirodymu ant krano šokėja inicijavo bendradarbiavimą, teiravosi, ar įmanoma per dvi su puse savaitės sukurti spektaklį, įtraukiant žmones, neturinčius jokių akrobatinių įgūdžių. „Pasakėme „Taip“, tačiau pagrindinė mūsų sąlyga buvo ta, kad spektaklyje šoksiantys artistai privalo būti drąsūs“, – prisiminė M. Karlsson.
