Menininkės Eglė Grėbliauskaitė ir Agnė Gintalaitė, užbaigusios dekoruoti paminklą, penktadienį informavo susidūrusios su „beprecedenčiu cenzūros aktu“, nes joms neleista nuo dekoruoto paminklo nuimti pastolių bei darbą dengusio audeklo.
„Vyksta beprecedentis cenzūros aktas, kuomet savivaldybės politikai, pasitelkdami viešosios tvarkos pareigūnus, praktiškai naudoja jėgą prieš meninį kūrinį. Neleidžiama nuimti pastolių, kad žmonės pamatytų apsamanojusį paminklą“, – išplatintame pranešime skelbia menininkės.
Jų nuomone, stabdyti renginį savivaldybei „nėra pakankamo teisinio pagrindo“. Savo renginį moterys planavo vykdyti iki gruodžio 13 dienos.
Savo ruožtu Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas BNS informavo, kad menininkės siekė gauti leidimą akcijai ir kreipėsi į savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisiją bei į administraciją, bet leidimas nebuvo išduotas motyvuojant, jog paminklą netrukus ketinama nukelti.
„Dvi dienas bandėme gražiuoju susitarti su menininkėmis, kad jos nepažeidinėtų įstatymų, ir tai, kas nesuderinta, nedarytų, nes natūralu – yra procedūros, galioja teisė. Bet susitarti nepavyko ir joms vis tiek padarius tai, kam jos leidimo neturėjo, šiandien mūsų pareigūnai surašė protokolą dėl renginio be leidimo, paprašyta pačių autorių demontuoti tai, ką jos pastačiusios“, – teigė A.Bužinskas.
Anot jo, menininkėms tai padaryti atsisakius, iškviesti policijos atstovai surašė protokolą dėl teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymo. Dekoracijas bei pastolius penktadienio popietę nuėmė savivaldybės įmonė „Grinda“.
„Mes tai traktuojame paprastai – taip, kaip mieste valome grafičius, kaip valome kitus apšiukšlinimus, lygiai taip pat „Grinda“ įpareigota tą padaryti dabar, jei autorės to nesutinka padaryti. Natūralu, žalą už tvarkymą jos turės atlyginti miestui“, – sakė jis.
Natūralu, žalą už tvarkymą jos turės atlyginti miestui.
E.Grėbliauskaitė yra Vilniaus dailės akademijos doktorantė, ji kuria įvairias provokuojančias menines instaliacijas viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, 2016-aisiais taip pat be leidimo prie Seimo buvo pastačiusi „Triumfo arka“ iš šiukšlių, buvo sukūrusi kūrinį, skirtą prieštaringai Salomėjos Neries figūrai ir kiti. Jos kolegė A.Gintalaitė – Vytauto Didžiojo Universiteto lyginamųjų kultūros studijų magistrantūros studentė, vienas žymesnių jos darbų – sovietinių garažų durų foto projektas.
Nuo nepriklausomybės atgavimo diskusijų keliantį P.Cvirkos paminklą paveldosaugininkai šią vasarą išbraukė iš kultūros vertybių registro, savivaldybė rengiasi paminklą nukelti ir perduoti jį Lietuvos nacionaliniam muziejui. Skveras, kuriame yra paminklas, rugsėjo pabaigoje pripažintas saugoma vertybe.
Nesutarimai kilo dėl P.Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia ir prisidėjimą prie kitų to meto rašytojų represijų. Besipriešinantieji nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P.Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
