– Ar heavy rock/metal muzikai Lietuvoje sunku pasiekti komercinę sėkmę?
– Lietuva – maža šalis, ir čia komercinę sėkmę pasiekti apskritai sunku net ir komerciniame projekte. O rock arba heavy metal stiliaus muzika turi (palyginti) labai mažą klausytojų ratą, tad tai, sakyčiau, daugiau yra idėjinė, bet ne komercinė muzika.
– Ar pakito (ir jei taip – kaip) sunkiosios muzikos scena per šį dešimtmetį?
– Pastebimai patobulėjo. Vien technine prasme patobulėjo garso kokybė, instrumentai, o, galų gale, ir patys atlikėjai, kurie šiai dienai turi geresnius instrumentus. Visa bendra kokybė gerokai pakilo, lyginant su to, ką prisiminu, iš labai senų pirmųjų koncertų.
Tikrai yra daugiau ir gerokai kokybiškiau grojančių muzikantų. Manau, kad tą lėmė 2 pagrindiniai dalykai. Pirma, išplito internetas, kurio pagalba galima gauti metodinės medžiagos: tobulintis, mokytis skirtingų technikų ir dirbti namie.
Tikrai pastebiu vis daugiau jaunų žmonių, kurie labai į tai kabinasi, dėl to didėja gerai grojančių ir dainuojančių žmonių skaičius. Antra, Lietuvą pasiekia vis geresni instrumentai, o žmogus, gavęs geresnį instrumentą, gerokai greičiau tobulėja.
– Kokia yra jūsų atliekamos muzikos lyrinė tematika?
– Kai tik pradėjome groti (mokyklos laikais) tai daugiau buvo paaugliškos meilės ir vakarėlių temos. Po dešimties metų, žinoma, kyla visai kitokios mintys.
Tačiau bendrai, galbūt, galima išskirti tai, kad mes visą laiką turėjome polinkį į mistines idėjas. Visa mūsų kūryba balansuoja tarp paaugliško šėlsmo, moterų ir keistos mistikos. (juokiasi) Antrajame albume galima išgirsti klasikinio roko tematikos: nuo visiško rokenrolo iki pusiau slaptos erotikos ir filosofinių pamąstymų.
Kadangi kartu grojame jau seniai, tai ir tie tekstai išsivystė iš mūsų bendrų pokalbių, polinkių į savianalizę, moteris ir t.t. Mes nors ir negyvename kartu, bet turime daug sutampančių požiūrio taškų, iš to ir randasi mūs kūryba. Būna taip, kad visiems kartu kyla kažkokia minti, mes ją apariame, ir iš to gimsta muzika ir tekstas. Daug tokių atvejų yra buvę.
– Galbūt gali įvardyti kokią nors vieną dainą?
– „Won't You Stay“. Mes važiuodavome į koncertus ir kalbėdavomės apie savo antrąsias puses ir visokiausias su tuo susijusias peripetijas (šypsosi). Iš to išsivystė ši daina.
– Kokio techninio pasiruošimo (atlikimo meno) reikalauja profesionali heavy rock/metal muzika? Kur patys mokėtės muzikos „amatų“?
– Enrikas [red. gitara] iš pradžių mokėsi groti saksofonu, grojo moksleivių orkestre (big bend‘e). Po to kartu su Kęstučiu [red. bosinė gitara] savo mokykloje, Gabijos gimnazijoje, pradėjo lankyti gitaros būrelį, kur juos mokino ne tik atlikimo meno, bet ir muzikos teorijos, solfedžio.
Praktiškai visi dalyvavo Gabijos gimnazijos „Dainos teatre“. Na ir prie viso to dar prisidėjo didelis savarankiškas darbas namie...
Jeronimas [red. vokalistas], kiek žinau, dainuoti mėgo nuo pat vaikystės. Galbūt tai šiek tiek paveldėta – jo tėtis irgi jaunystėje dainavo, ir šiandien jie vienas kitą labai palaiko. Aš pats irgi daug visokių mokslų esu praėjęs. Būgnais groti mokinausi muzikos konservatorijoje. Dabar ir pats šiek tiek užsiimu pedagogine veikla.
Galiu pastebėti, jog šios muzikos atlikimas tikrai reikalauja geros „formos“ ir kasdienio darbo. Kitaip šį muzika pradeda nebeskambėti, nes ji – pakankamai techniška, sudėtinga, reikalaujanti švarumo ir kokybės.
O ir mūsų dainos kuriamos neieškant lengviausio kelio. Visuomet siekiame kuo įdomesnio atlikimo. Kai kurių dainų iš antrojo albumo niekuomet negrojame gyvai, kadangi tam reikalinga gera koncertų salė, puikios techninės sąlygos, kad tos dainos suskambėtų, kaip turi skambėti.
– Ar turite viziją dėl trečiojo albumo?
– Bendros vizijos dar nėra. Paskutiniu metu labai mažai lieka laiko kūrybinei sričiai. Keletą dainų turime kūrybinėje stadijoje. Viskas vystosi po truputį. Mes niekada per daug ir neskubėjome, stengiamės išmąstyti, išjausti viską iki galo, kad galutinis rezultatas būtų malonu patiems.
Kažkada, kai buvome jauni paaugliai, siekėme kiekybės, bet po to apie 80 proc. dainų teko atmesti, nes nusibodo ar „neprilipo“. Šiandien laikomės požiūrio, jog geriau viską daryti iš lėto ir kokybiškai.
– Kokią programą žadate atlikti „Roko naktų“ festivalyje? Ar turite pasirodymo viziją?
– Vizija... Užlipti po ilgos pertraukos ant scenos ir atiduoti gerą energiją. Galbūt, sulaukti žiūrovų reakcijos (juokiasi). Lūkesčiai visą laiką tie patys.
Kadangi festivalio metu visoms grupėms leidžiama pasirodyti ganėtinai trumpai, tai atsirinkome geriausių dainų miksą: iš to, ką mėgstame mes ir ką mėgsta publika. Kad visiems būtų linksma.
Šį penktadienį "Roko naktų" scenoje "Soul Stealer" pasirodo 22.00 val
