Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Sovietinė architektūra – žmogaus laisvės suvaržymo bei susvetimėjimo monumentas

Monotoniški, besikartojantys balkonėliai, žmogaus laisvės suvaržymo bei susvetimėjimo įspūdis. Tai buvo didžiausios visame pasaulyje postalininiu laikotarpiu pradėtos statybos moderniosios architektūros istorijoje.
Apleisti ir nenaudojami Vilniaus koncertų ir sporto rūmai
Apleisti ir nenaudojami Vilniaus koncertų ir sporto rūmai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Daugiausia Rytų Europoje, musulmonų šalyse ir Azijoje planavimo projektams vadovaujantis architektas, suprojektavęs daugybę ambasadų pastatų, labiausiai domisi gyvenamąja architektūra ir socialistinių šalių architektūros istorija. Kadangi sovietinė masinė gyvenamoji architektūra yra vertinama prieštaringai, apie tai Philippas ir prabils į lietuvišką auditoriją.

Sovietmečio architektūra buvo svarbi socializmo statybų dalis. Didelė dalis sovietinio architektūros diskurso akivaizdžiai siejasi su bendraisiais modernizmo procesais. Tad ideologija XX amžiaus architektūroje nėra niekuo ypatingai išsiskirianti, tačiau gali sudominti. 

Le Corbusier savo 1923 metų knygoje „Link architektūros“ svarsto apie tai, kad žemės nuosavybė yra pasenusi forma. Kad naujojo pasaulio pasiekimai turi būti prieinami visiems proletarams, o tie proletarai yra lygiai taip pat intelektualai kaip ir darbininkai.

Kuriant įvaizdį, buvo labai svarbu sukurti tokią atmosferą, kuri leistų socialistinės Lietuvos gyventojams pasijusti bendrosios Sovietų Sąjungos piliečiais. Reikėjo, kad žmogus pamatytų, kaip gražu yra Sovietų Sąjungoje. Tai buvo ypač būdinga ankstyvajam sovietmečiui, kuomet lietuviškuose žurnaluose buvo pilna Maskvos metro, dangoraižių ir kitų objektų statybos vaizdų.

Reikia pasakyti, kad kiekviena centrinė gyvenvietė turės savo stadioną, parką, o jos centre dominuos kultūriniai pastatai. Kiek toliau, atskirti žalia siena, stovės ūkiniai pastatai. Per visą gyvenvietę eis medžiais apsodintos gatvės, iš abiejų pusių — dailūs namai, o prie jų — sodeliai. (R. Budrys „Auga mūrinė Lietuva“ Švyturys, 1960, Nr. 5, p. 12—13)

Mitais apipintas istorinis periodas, palikęs pėdsaką, matomą ir šiandien. Jo paslaptis atskleisti ir kitaip į storus betono blokus pažiūrėti jus kvies „Meuser Architekten GmbH“ architektų biuro ir leidyklos „DOM Publishers“ vadovas, dr. Philippas Meuseris.

Architektas Philippas Meuseris / Architektur.mapolismagazin.com nuotr.
Architektas Philippas Meuseris / Architektur.mapolismagazin.com nuotr.

Pirmasis susitikimas su architektu įvyks šių metų Vilniaus knygų mugėje, vasario 24 d., 15 val. konferencijų salėje 5.2. Philippas Meuseris dalyvaus diskusijoje „Architektūros gidai – naujoji kelionių literatūra“, 19 val. Lietuvos nacionalinė dailės galerijoje įvyks jo paskaita.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas