Birželio 6 d. Švedijos nacionalinės dienos proga Stokholmo senamiestyje esančioje bažnyčioje Tyska kyrkan įvyko iškilmingas baigiamasis 22-ojo Stokholmo senosios muzikos festivalio „Stockholm Early Music Festival“ koncertas, skirtas Vazų dinastijos ir Švedijos nepriklausomybės 500-osioms ir Vilniaus 700-osioms metinėms paminėti.
Būtent birželio 6 dieną 1523 m. buvo karūnuotas Gustavas Vaza, sukūręs modernią Švedijos valstybę. Tad šiemet iškilmingai švenčiamas 500 metų Gustavo Vazos karūnavimo jubiliejus. Vazų dinastijos atstovai valdė ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su sostine Vilniumi, šiemet mininčiu savo 700 metų sukaktį. Tad šis simbolinis dvigubas jubiliejus vienija dvi svarbias senosios Europos sostines.
Šioms dviem išskirtinėms progoms atšvęsti Lietuvos kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai Liana Ruokytė-Jonsson inicijavo bendrą Lietuvos ir Švedijos senosios muzikos kolektyvų kūrybinį projektą. Jis surengtas bendradarbiaujant su didžiausiu Šiaurės šalyse senosios muzikos festivaliu „Stockholm Early Music Festival“.
Vilniuje įsikūręs ansamblis „Canto Fiorito“, šiemet minintis dešimtmetį, nuolat tyrinėja ir pristato muzikinį Vazų dinastijos palikimą įvairių Europos šalių festivaliuose. Specialiai šiam jubiliejui „Canto Fiorito“ meno vadovas Rodrigo Calveyra sukūrė programą „Sancta Maria: mišios Gustavo Vazos karūnavimui“.
Programos pagrindą sudaro Žygimanto Vazos kapelmeisterio, svarbiausio karališkųjų rūmų kompozitoriaus Marco Scacchi sukurtos muzikinės mišios „Sancta Maria“. Gustavas buvo Vazų dinastijos pradininkas, o jo anūkas Žygimantas Vaza – pirmasis šios dinastijos atstovas Lietuvoje ir Lenkijoje. Tarp mišių dalių įsiterpia kitų Vazų dvaro kompozitorių –(Asprilio Pacelli, Diomedes Cato, Bartlomiej Pękiel) – kūriniai ir Habsburgų dinastijos, su kuria Vazos buvo susiję daugybe vedybinių ryšių, kompozitoriaus Johanno Stadlmayro „Magnificat“. Šią iškilmingą programą „Canto Fiorito“ atliko ypatinga sudėtimi – dalyvavo penki Lietuvos dainininkai, keturi senieji pučiamieji instrumentai (kornetai, barokiniai trombonai) ir vargonai, o prie šių atlikėjų prisijungė dainininkai iš švedų ansamblio „Villancico“.
„Stokholmo senosios muzikos festivalis yra didžiausias Šiaurės šalių regiono baroko–renesanso bei viduramžių muziką populiarinantis ir Švedijos publikai pristatantis renginys, kurio gausią ir turtingą programą, taip pat ir 22-ąjį festivalį, šiemet vainikavo didžiulis Lietuvos ir Švedijos senosios muzikos kolektyvų bendros kūrybos projektas – baigiamasis koncertas „Sancta Maria“. Bendradarbiavimo pagrindas buvo dvi svarbios jubiliejinės šventės: 500 metų Švedijai kaip tautai ir 700 metų Vilniaus miestui. Projekto meninė dimensija subūrė du ryškiausius šių šalių senosios muzikos ansamblius: Lietuvos „Canto Fiorito“ ir Švedijos ansamblį „Villancico“.
Pavadinimu „Sancta Maria – Mišios už naująjį Vazų karalių“ buvo atlikta programa su kompozitorių Marco Scacchi, Johann Stadlmayr, Diomedes Cato ir Bartomiej Pękiel kūriniais. Programos koncepcija buvo paremta Gustavo Vazos anūko Žygimanto Vazos laikų muzika. Vazų dinastija buvo viena galingiausių Europoje XVI–XVII a., o Gustavas Vaza, „tautos tėvas“, buvo didelis muzikos mylėtojas, kaip ir jo anūkas Žygimantas III, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. XVII amžiaus pradžioje Žygimantas turėjo vieną didingiausių karališkųjų rūmų kapelų Europoje, o sąjunga per Lenkijos karalių bei Lietuvos kunigaikščių ir Habsburgų princesių santuokas tapo pagrindu reikšmingiems kultūriniams mainams, praplėtusiems abiejų šalių muzikinį akiratį”, – pasakoja tarptautinio senosios muzikos festivalio „Stockholm Early Music Festival“ įkūrėjas, direktorius ir švedų ansamblio „Villancico“ meno vadovas Peteris Pontvikas.
Birželio 7 d. jungtinio lietuvių ir švedų kolektyvo koncertas „Sancta Maria“ įvyko Gripsholmo pilyje (1537 m. ją pastatė Švedijos karalius Gustavas Vaza), kurioje kartu su Suomijos princu, vėliau tapusiu Švedijos karaliumi Jonu III, kalėjo Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Jogailaitė (vėliau tapusi Švedijos karaliene), ten susilaukusi ir savo palikuonio – Žygimanto III Vazos, kuris vėliau tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ir Lenkijos karaliumi bendros valstybės laikotarpiu ir Vazų dinastijos šiose šalyse pradininku. Karališkoji Gripsholmo pilis antrajam „Sancta Maria“ koncertui buvo pasirinkta neatsitiktinai.
„Labai džiaugiuosi kvietimu dalyvauti bendros kūrybos su švedais projekte Stokholme, – dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, didelė garbė yra Švedijos nacionalinę dieną mūsų koncertu užbaigti didžiausią senosios muzikos festivalį „Stockholm Early Music Festival“, pažymint du svarbius abiejų bendradarbiaujančių šalių istorinius jubiliejus. Man asmeniškai tai labai prasmingas projektas, atskleidžiantis istorinius ryšius tarp dviejų sąjungininkių, Lietuvos ir Švedijos. Kartu švenčiame ne tik šių šalių pasiekimus, bet taip pat ir jų geriausią istorinę sąjungą. Mes turime vis dažniau atsigręžti į praeitį, nes anksčiau tokias tarpvalstybines sąjungas turėjome visur.
Tokios patirtys mus įkvepia ir skatina bendrai permąstyti mūsų šiandieninius santykius tarp šalių, stiprinti sąjungas ir bendrystes. Muzika yra nuostabus ir veiksmingas instrumentas stiprinti ryšius tarp šalių ir kultūrų. Lietuvos ir Švedijos senosios muzikos projektas „Sancta Maria“ yra labai prasminga, unikali ir nuostabi bendros kūrybos patirtis, kurią ilgai prisiminsime ir užsimezgusią bendrystę puoselėsime toliau“, – mintimis dalijasi lietuvių senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ meno vadovas Rodrigo Calveyra.
Tarptautinio pripažinimo sulaukęs ansamblis „Canto Fiorito“ buvo įkurtas 2013 metais Vilniuje ir netrukus tapo solidžiu senosios muzikos repertuaro atstovu Lietuvoje. Grupei nuo pat įkūrimo vadovauja Rodrigo Calveyra, šis kolektyvas daugiausia dėmesio skiria Lietuvos nacionalinio senosios muzikos paveldo tyrimams ir interpretacijai. O Peterio Pontviko vadovaujamas ansamblis „Villancico“ šiandien laikomas vienu ryškiausių senosios muzikos, – ir Šiaurės šalių, ir Lotynų Amerikos, – interpretuotojų. Ansamblyje aukščiausio lygio šiaurietiškų balsų savybės dera su baroko muzikos repertuaro energija.
„Abu koncertai Švedijoje susilaukė sėkmės, pritraukė gausią publiką, sukėlė audringus plojimus ir sulaukė puikių atsiliepimų. Kai kurie klausytojai šią meninę patirtį apibūdino kaip nuostabią ir galingą. Iš organizacinės pusės nepaprastai vertiname projekto bendradarbiavimo partnerius ir esame labai dėkingi su šia dvišale kūrybine iniciatyva susijusiems asmenims bei institucijoms, kurios palaikė šį svarbų projektą ir sudarė sąlygas jį sėkmingai įgyvendinti.
Džiaugiamės tokio pobūdžio bendradarbiavimu, kai tiesiami nematomi tiltai tarp kaimyninių šalių kultūros istorijos, ir kur muzikos garsų paveldą atgaivina atsidavę ir aukšto meninio lygio senosios muzikos meno puoselėtojai. Projekto sėkmė atveria kelią tęstiniam bendradarbiavimui su Lietuva, naujų iniciatyvų plėtrai ir skatina mus naujiems bendriems kūrybiniams iššūkiams”, – įspūdžiais po koncertų dalijasi tarptautinio senosios muzikos festivalio „Stockholm Early Music Festival” įkūrėjas, direktorius ir švedų ansamblio „Villancico” meno vadovas Peteris Pontvikas.
Projektą įgyvendino tarptautinis senosios muzikos festivalis „Stockholm Early Music Festival“, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ambasada Švedijoje ir kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai. Projektą parėmė Lietuvos kultūros institutas.
