Anot Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės, konferenciją atidarys J.Basanavičiaus premijos laureatė Veronika Pavilionienė savo daina. Vėliau renginio dalyviai skaitys pranešimus apie Sūduvos praeitį ir kitomis su šiuo kraštu susijusiomis temomis.
„Rytoj yra ta diena, kai bus paskelbtas šių metų premijos laureatas“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė D.Urbanavičienė.
Ši premija šiemet bus teikiama 30-ąjį kartą ir yra jubiliejinė.
Anot Seimo narės Irenos Haasės, pernai Seimui nusprendus šiuos metus paskelbti Sūduvos metais, į renginių organizavimą įsitraukė Kultūros ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vietos savivalda, Etninės kultūros globos taryba, bažnyčios, archyvai, muziejai, akademinė bendruomenė, tautodailininkai, menininkai ir kitos organizacijos.
Jie, pasak Seimo narės, „rūpinosi, kad Sūduvos vardas skambėtų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos sienų“.
Trečiadienį Seime bus atidaryta ir tapybos darbų paroda „Sūduvos atminties langai“.
Siekia aukštesnio premijos statuso
Konferencijoje dėmesį ketinama skirti vienam iškiliausių Sūduvos krašto lietuvių – J.Basanavičiui. Bus apžvelgti šios premijos laureatai, kurie aprašyti Juozo Šorio sudarytoje knygoje.
„Tikimasi sulaukti renginyje laureatų, vyks jų pagerbimas, diskusija ir rezoliucijų priėmimas“, – kalbėjo D.Urbanavičienė.
„Ko gero rytoj svarstysime rezoliuciją, susietą su premija, kad jos statusas būtų tapatus kaip nacionalinių kultūros ir meno premijų atveju“, – teigė tarybos pirmininkė.
J.Basanavičiaus premija buvo įsteigta Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Anot premijos komisijos pirmininko Vytauto Tumėno, pradžioje ji vadinta Etninės kultūros premija, o vėliau įgijo nacionalinės premijos statusą. Jos paskirtis – įvertinti pavienių asmenų arba bendrą kelių asmenų grupės veiklą, išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje.
Kurį laiką premija buvo susieta su nacionaline kultūros ir meno premija, o vėliau imta teikti lapkričio 23-ąją, minint J.Basanavičiaus gimimo dieną.
„Ilgą laiką teikta nacionaliniame muziejuje, tapo mažesne. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas Marcelijus Martinaitis, kuris daug energijos paskyrė etninės kultūros tarybai, svajojo, kad premija grįžtų ir gautų panašų statusą“, – sakė V.Tumėnas.
Anot jo, prieš šešerius metus Etninės kultūros pagrindų įstatyme įtvirtintos nuostatos suteikė šiai premijai aukštesnį statusą, nuo 2017 metų ji tapo nacionaline premija.
Kandidatai šioms premijos teikiami iki spalio 1 dienos. Juos renka trejiems metams sudaryta komisija.
