– Kaip vertinate idėją atvežti Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą į Ukrainą?
– Idėja gimė maždaug prieš pusę metų kalbant su orkestro vadovais ir buvo patraukli iš pat pradžių. Kalbėjome, kad būtų galima surengti paramos Ukrainai akciją, ne vien kultūros įvykį, bet dar aplankyti keletą skirtingų Ukrainos regionų, o ypač nuo karo nukentėjusią Rytų Ukrainą. Visada maniau, kad kultūros renginiai svarbūs nukentėjusių vietų žmonėms, kuriems tokių švenčių labai trūksta.
Labai džiaugiuosi, kad orkestro muzikantai nepabūgo ir teigiamai priėmė šią idėją koncertuoti ne tik Kijeve, bet ir Rytų Ukrainoje. Tai svarbi humanitarinė akcija, Lietuvos paramos Ukrainai išraiška.
– Kaip išrinkote vietą orkestro koncertui Rytų Ukrainoje?
– Pasirinkome Severodonecko miestą, kuris yra vos 25 kilometrai nuo fronto linijos, nes jame neseniai buvo suremontuotas teatro pastatas. Nežiūrint į tai, ten, kaip ir kituose nuo karo nukentėjusiuose miestuose, žmonės nėra išlepinti kultūros renginių ir apskritai didesnių įvykių, o kolektyvo iš užsienio koncertas tikrai yra išskirtinis įvykis to miesto gyventojams.
– Kaip jūsų nuomone ši orkestro kelionė pasitarnavo Lietuvos kultūrai ir jos sklaidai?
– Džiaugiuosi, kad šis koncertas sutapo su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimu. Tai buvo dar viena proga pristatyti Lietuvos kultūrą ne tik Kijeve, bet ir kituose Ukrainos miestuose, priminti, kad Lietuva yra Ukrainos draugė, kad ji yra valstybė turinti turiningą istoriją, kad mes svarbias savo valstybės datas norime pažymėti kartu su ukrainiečiais. Šis aspektas svarbus kultūriniu ir Lietuvos pristatymo požiūriu. Tai nebuvo paprasti koncertai, tai buvo ištisa paramos Ukrainai akcija, prasidėjusi dar Vilniuje, koncertu Šv. Kotrynos bažnyčioje, kai buvo renkamos lėšos nuo karo veiksmų nukentėjusiems gyventojams, vaikams. Tuomet sekė koncertai Kijeve, Severodonecke, kituose miestuose.
Svarbu, kad tai nebuvo vien tik formalūs koncertai. Savo vizito metu orkestras aplankė vietos mokyklas, vaikų namus, surengė edukacinių renginių, bendravo su vietos žmonėmis ir perdavė savo surinktą paramą. Tokias akcijas mes turime kuo labiau remti, nes jos parodo nuoširdų Lietuvos dėmesį Ukrainai ir įrodo, kad parama nėra vien tik valstybės politika, kad tai iniciatyva einanti iš žmonių, iš visuomenės.
– Jūs pats keliavote į Rytų Ukrainą ir dalyvavote orkestro koncerte Severodonecke, drauge vykote į Severodonecko vaikų namus. Ar teko daugiau pabendrauti su orkestrantais, kokie jų kelionės įspūdžiai?
– Manau, kad ši kelionė buvo didelis įvykis ne tik aplankytiems gyventojams, bet ir pačiam orkestrui, kuris patyrė naujų emocijų ir gavo svarbių pažintinių patirčių. Orkestre groja įvairaus amžiaus žmonės. Visiems teko daug keliauti: skrydžiai, ilga kelionė traukiniu, autobusu. Lankomasi buvo gan sudėtingoje aplinkoje, vietose, kurios yra nukentėjusios, kur žmonės gyvena skurdžiau, yra infrastruktūros problemų.
Buvo įdomu klausytis pačių muzikantų atsiliepimų. Iš tikrųjų, tiek jaunesnės, tiek vyresnės kartos muzikantai labai giliai priėmė šią kelionę. Mane sužavėjo tai, kad būtent jaunesniems muzikantams kelionė paliko labai daug teigiamų, šiltų emocijų, kad jiems patiko bendravimas su vietiniais žmonėmis. Aš manau, kad ši kelionė gerokai praplėtė jų akiratį ir padidino supratimą ne tik apie padėtį Ukrainoje, bet ir apie Ukrainos reikšmę Lietuvai, apie tai, kodėl mums svarbu remti Ukrainą. Aš neabejoju, kad jie dalinsis šia patirtimi su kitais Lietuvoje ir užsienyje.
– Kuo ši kelionė svarbi Ukrainai ir Ukrainos-Lietuvos tarpusavio santykiams?
– Tai buvo didžiulė dovana tų regionų, kur daugelis kitų šalių atstovų vengia važiuoti, arba labai retai atvažiuoja, vietos gyventojams. Manau, kad Lietuvos kultūros pristatymai Ukrainoje visada yra labai gera diplomatijos priemonė. Tokios, kaip Šv. Kristoforo kamerinio orkestro akcijos, sustiprina tiek Lietuvos, tiek jos kultūros matomumą, o tai, kad buvo aplankytas sudėtingas Rytų Ukrainos regionas rodo lietuvių drąsą imtis sudėtingų ir ne visiems įprastų projektų. Sieksime, kad tokių iniciatyvų būtų kuo daugiau. Dėmesys ir bendravimas su Ukrainos žmonėms yra svarbu. Ir tai svarbu ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu. Manau, kad Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Lietuva šiuo projektu parodė pavyzdį visai Europai.
Manau, kad Lietuva parodė vieną geriausių savo kultūrinio gyvenimo pusių.
– Pats dalyvavote orkestro koncertuose, kaip vertinate jo pasirodymus?
– Koncertas Kijeve sulaukė didžiulio vietos publikos susidomėjimo – salė buvo pilna – taip pat labai gerų atsiliepimų, kuriuos mes dar ilgai po koncerto girdėjome. Jo metu dirigavo puikiai žinomas orkestro ilgametis dirigentas Donatas Katkus. Programa buvo labai profesionaliai parinkta, joje buvo lietuvių ir užsienio kompozitorių, o svarbiausia – ukrainiečių autorių kūrinių. Lygiai toks pats įspūdis buvo kito koncerto Rytų Ukrainoje metu. Severodonecke orkestrui dirigavo naujasis orkestro vadovas Modestas Barkauskas, jaunesnės kartos atstovas, bet nepaprastai puikus atlikėjas.Man asmeniškai teko girdėti ukrainiečių atsiliepimus apie jo puikų, kaip jie sakė, europietišką, aukšto lygio pasirodymą.
Manau, kad Lietuva parodė vieną geriausių savo kultūrinio gyvenimo pusių. Man, kaip Lietuvos atstovui, buvo labai malonu matyti, kad po koncertų žmonės ilgai plojo stovėdami – tai buvo didžiulės ovacijos, kurios rodė orkestro įvertinimą tiek iš profesionalios pusės, tiek žmogiškai; ukrainiečiai priėmė svečius šiltai, kaip lietuvių tautos draugiškumą, kaip mūsų paramos ženklą. Tokie įspūdžiai išlieka labai ilgam.
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro gastrolės finansuotos Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos kultūros ministerijos.
