Pirmojo piliakalnio papėdėje vyksiantis spektaklis pasakos apie tai, ką reiškia būti žmogumi, kuris per amžius mylėjo ir brangino savo tėvynę.
Režisieriaus J.Vaitkaus spektaklis „Ne sau žmonės“ yra paremtas pagal Vydūno tekstus, kuriuose pasakojama, ką per amžius teko išgyventi Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos lietuviams.
Kauno Nacionalinio Dramos teatro (KNDT) vadovo Egidijaus Stanciko teigimu, dabartiniame karo Ukrainoje kontekste šis spektaklis tampa ypač aktualus, nes kelia prigimtinį tautos siekį turėti savo valstybę.
2021 metais Molavėnų piliakalnių komplekse buvo rodomas KNDT spektaklis „Gentis“ (rež. A.Jankevičius), tuo metu spektaklį stebėjo apie 1500 žmonių. Teatro vadovas prisimena, kad žmonės spektaklį jaukiai stebėjo atsisėdę ant savo pledų ar kėdžių, susidomėjo net ir mažieji žiūrovai, nors renginys yra skirtas suaugusiems.
„Kai pirmą kartą apsilankiau Molavėnų piliakalnių komplekse, likau sužavėtas šios istorinės vietos grožio, peizažo archajiškumo ir to, kad šioje vietoje galima pajausti senosios Lietuvos dvasią“, – prisiminė E.Stancikas, paaiškindamas, kodėl būtent tokioje vietoje teatras nusprendė rodyti savo spektaklius liepos 6-ąjai paminėti.
Suprantama, netradicinė erdvė reikalauja didesnių pastangų, tam, kad spektaklis vyktų sklandžiai. E.Stancikas atskleidė, kad lauko scenoje turi būti koreguojami režisūriniai, scenografiniai, apšvietimo ir garso sprendimai.
Lietuvoje įvairūs spektakliai vyksta ir ant kitų piliakalnių ar jų prieigose, tačiau teatro vadovo teigimu, Molavėnai išsiskiria prasmingos šventės paminėjimu ir savo mastu.
Mano, jog stovėjo pilis
Molavėnų piliakalnių kompleksas išsiskiria net tik savo dydžiu bei grožiu, bet ir turtinga istorija.
Kaip 15min teigė istorikas Vytenis Almonaitis, šio piliakalnių komplekso istorija siekia net pirmojo tūkstantmečio vidurį.
Kompleksą sudaro du piliakalniai. Pirmasis yra vadinamas Kauprėmis, jis žinomas ir saugomas jau seniai, 1973 metais buvo įrašytas į valstybės saugomų paminklų sąrašą. Apie antrąjį mokslininkai bei visuomenė sužinojo tik 1987 metais.
Tiesa, ir apie pirmąjį piliakalnį, kaip teigė istorikas, yra žinoma ne daug, jis buvo tyrinėtas 2005 ir 2009 metais, manoma, kad buvo naudojamas pirmojo tūkstantmečio viduryje, tačiau antrasis piliakalnis atskleidžia daugiau detalių.
„Antrasis piliakalnis taip pat tyrinėtas 2009 metais, ant jo rastas apie 40 cm storio kultūrinis sluoksnis su XII–XIV a. radiniais. Iš jų aiškėja, kad ant piliakalnio stovėjusi pilis galėjo būti naudojama kovų su kryžiuočiais metu, tačiau kaip ji vadinosi, kol kas nežinome. Istorikai yra iškėlę kelias hipotezes, bet nė viena nėra galutinai įrodyta“, – teigė V.Almonaitis.
Buvo net kelta hipotezė, kad ant antrojo piliakalnio galėjo stovėti Pilėnų pilis, tačiau po tyrinėjimų 2009 metais spėlionės nepasitvirtino.
Ilgis siekia net 300 metrų
Šie piliakalniai išsiskiria tuo, kad visų pirma tai yra kompleksas, o pirmojo piliakalnio ilgis siekia net 300 metrų.
Antrasis pasižymi stambiomis formomis, istoriko teigimu, įspūdį daro rytinėje pusėje įrengti keturi gynybiniai pylimai ir grioviai. Jie tokie taisyklingi, tiesūs, kad sunku patikėti, jog įrengti viduramžiais.
Kompleksas yra parengtas lankymui, todėl kiekvienas lankytojas gali pamatyti jų grožį. Istorikas teigia, kad tokių sutvarkytų piliakalnių kaip šie Lietuvoje – mažuma.
Kompleksas yra parengtas lankymui, todėl kiekvienas lankytojas gali pamatyti jų grožį.
V.Almonaičio teigimu, piliakalnių komplekso žinomumas su metais auga. Panašu, kad liepos 6-ąją dar daugiau žmonių atras šią vietą.
KNDT vadovo įsitikinimu, šiais metais spektaklis sulauks dar daugiau žiūrovų.
E.Stancikas primena, kad renginio dalyviai turėtų nepamiršti priemonių nuo uodų, kadangi spektaklis vyks gamtoje.
Kalbėdamas apie šį renginį, teatro vadovas patikino: „Vasaros metu teatrai nerodo spektaklių, todėl žiūrovams atsiranda puiki galimybė neatitrūkti nuo teatro, bet ir kartu pabūti gamtoje.“
