„Švyturys yra vienas iš miesto jūrinių simbolių, svarbus kelrodis jūrininkams ir žvejams. Tikiu, kad švyturio tema yra artima daugybei klaipėdiečių, kurių sūnūs, vyrai, tėvai pasirinko jūrininko dalią, taip pat – miestiečiams, dirbantiems įvairiose uosto bendrovėse. Jis svarbus visiems, išlydintiems į kelią ir pasitinkantiems grįžusius. Ir nors Baltojo švyturio jau seniai nebėra, prisiminimai apie jį vis dar yra gyvi. Baltasis švyturys įkūnija senąją Klaipėdą ir yra mūsų pagarbos istorinei atminčiai ženklas, o Švyturių diena taptų renginiu, suteiksiančiu dar daugiau progų visiems susiburti ir pasidžiaugti jūrinę kultūrą puoselėjančia Klaipėda“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Baltasis švyturys stovėjo Šiaurinio molo gale. Atidarytas 1884 m. gruodžio 16 d., jis buvo sunaikintas baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. sausį.
Sprendimo projektą dėl 2024 m. paskelbimo Švyturių metais ruošia ir Neringos savivaldybė, nes pirmasis lietuviškame pajūryje švyturys 1874 m. spalį nušvito būtent Nidoje ir tik po dešimties metų buvo įžiebtas jaunesnysis jo brolis uostamiestyje. Šios sukaktys ir paskatino iniciatyvą Klaipėdos ir Neringos savivaldybėms 2024-usius skelbti Švyturių metais. Jos autorius – žurnalistas, visuomenininkas Denisas Nikitenka, sukaupęs įspūdingą kolekciją – daugiau nei šimtą skirtingais tiražais prieškariu išleistų atvirukų su Baltuoju švyturiu.
Tikimasi, kad Švyturių metų paskelbimas Klaipėdoje taptų puikia inspiracija aktualizuoti šiuos uostams itin reikšmingus infrastruktūros objektus, papasakoti jų istoriją, prisidėtų prie miesto turistinio patrauklumo didinimo.
