Modernizmo paroda, vykstanti tikrame šios srovės šedevre – centrinio pašto rūmuose – tikrai ne atsitiktinumas. Paštą suprojektavusį Feliksą Vizbarą užtikrintai galima vadinti XX a. modernizmo Lietuvoje veidu. O šio veido asmenybė buvo tikrai neeilinė. Žmogus, dėl kurio darbų Kauno vizitine kortele visam pasauliui tapo ne kas kitas, kaip modernistinė, art deco architektūra.
„F. Vizbaro užsakovai – žymūs to meto verslininkai (J. Lapėno namas), politikai (diplomato P. Klimo namas-vila), visuomenės veikėjai. Architektas puikiai atliepė to meto politinio elito skonį – suprojektavo premjero J. Tubelio namą-vilą, prezidento A. Smetonos Užugirio dvarą, prezidento vardo gimnaziją Užulėnyje, daug reikšmingų sostinės valstybinių ir visuomeninės paskirties pastatų. Visa tai rodo, kad meistras buvo užsakovų mėgiamas, paklausus ir kurį laiką užėmė dominuojančias pozicijas kolegų tarpe“, – F. Vizbaro darbus pristato parodos kuratoriai Žilvinas Rinkšelis bei Viltė Migonytė – Petrulienė.
Jo išskirtinę asmenybę liudija keletas nuotraukų ir paties architekto namas, pavadintas „Vizbaro pilaite“. Stovėjęs puikiai apžvelgiamoje vietoje, išsiskyręs miesto panoramoje ir pasižymėjęs išskirtine architektūra.
Modernizmo įtaka Kauno veidui
Tiek F. Vizbaras, tiek kiti žymūs to meto architektai – V. Landsbergis-Žemkalnis, A. Funkas, F. Bilinskis – padarė didžiulę įtaką tam, kokį Kauną matome šiandien. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, 1919 m. pradžioje Kaunas tapo laikinąja sostine ir ja buvo dvidešimt metų, iki 1939 m. Pagal 1923 m. parengtą miesto planą į teritoriją buvo inkorporuoti priemiesčiai, tvirtovės žemės, o nauji gyvenamieji rajonai statomi miesto-sodo principais.
„Naujojo Kauno urbanistinės raidos kryptis diktavo reljefo sąlygos: senasis branduolys ir Naujamiestis driekėsi pakrantėse, o naujasis Kaunas plėtėsi kopdamas į upių slėniuose susiformavusių šlaitų terasas – būtent viename šlaitų ir iškilo garsusis architekto F. Vizbaro namas. Tai yra aplinkybės, kuriomis Kaune radosi ir modernizmas: ne tik kaip reiškinys, bet ir kaip architektūros stilius. Šie dvidešimt metų Kauno istorijoje pasižymėjo kaip itin spartaus augimo ir plėtros metai“, – apie auksinį Kaunui laikotarpį pasakoja organizatoriai.
Sąlyginai nedidelio mastelio miestui tai buvo transformacija, iš esmės pakeitusi miesto charakterį ir veidą. Modernizmo architektūra Kaune pasižymi funkcijų persipynimu, stilistine bei urbanistine įvairove. Naujieji modernistinės architektūros pastatai Kaune kilo glaudžioje sąveikoje su egzistuojančiu gamtiniu ir istoriniu miesto karkasu. Tai išskiria Kauną kaip modernų, tačiau tuo pat metu jautrų istorinei ir gamtinei aplinkai miestą.
Modernizmas – neįvertintas?
Parodos apie modernizmą kuratorių teigimu, lietuviai labiausiai vertina sakralius, didingus architektūrinius šedevrus. Bet tuo pačiu pašnekovai išreiškia viltį, jog modernistiniai statiniai vieną dieną bus vertinami tai pat, kaip daugelis mato Valdovų rūmus ar kitus garsiausius pavyzdžius.
„Manome, kad modernizmo ateitis – šviesi. Žinoma, nesitikime, kad modernizmo architektūra plačiosiose visuomenės masėse bent per artimiausius 10 metų bus vertinama taip pat, kaip pilys, dvarai, bažnyčios ir kiti ansambliai, dažnai visuomenėje suvokiami kaip vertingi by default. Vis dėlto teigtume, kad valstybės istorijos naratyvui F. Vizbaro šedevras – Kauno centrinio pašto rūmai – svarba nenusileidžia Vilniaus Gedimino arba Trakų pilims ar net yra kur kas reikšmingesnis. Paštas vis dar autentiškas, gyvas kolektyvinėje atmintyje ir nemistifikuotas, neapipintas legendomis, todėl tikras“, – dar kartą pašto išskirtinumą pabrėžia Viltė bei Žilvinas.
Organizatoriai vėl išskiria tai, jog modernizmas visų pirma tarnavo žmogui. Pavyzdžiui, tarp F. Vizbaro suprojektuotų pastatų – daugiabučiai bei individualūs gyvenamieji namai, mokyklos, draugijų susibūrimų vietos, automatinė telefonų stotis.
„Modernizmo architektūra kaip niekada iki tol buvo kuriama žmogui ir apie žmogų, ir nors jos estetinė vertė nėra suvokiama lengvai ir savaime, ji neabejotinai yra vertinga. Mums joje imponuoja ir tai, kad ji buria bendruomenes, kurios aktualizuoja jos vertę ir svarbą „iš apačios“, nes tai paveldas, kuris itin svarbus mūsų kasdienybei – mūsų namai, mokyklos, viešieji pastatai“, – kiek sunkiau pastebimą F. Vizbaro ir viso modernizmo svarbą įvardija parodos kuratoriai.
„Švyturys nealkoholinis“ ir toliau kvies iš arčiau susipažinti su „Kaunas 2022“ scenoje pasirodysiančiais ryškiausiais kultūros švyturiais. Visus, norinčius pajausti modernizmo praeitį, dabartį bei net užčiuopti ateitį, „Kaunas 2022” organizatoriai kviečia apsilankyti centriniame Kauno pašte iki balandžio 10 dienos. Daugiau parodos detalių bei informaciją apie kitus vykstančius renginius rasite „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ organizatorių svetainėje.
