„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Tarp 2017 m. Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų – Eglė Gabrėnaitė, Danutė Kalinauskaitė, Justė Janulytė

Pirmadienį Kultūros ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje paskelbti 2017 m. Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.
2017 metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai
2017 metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai / VMT archyvo, R.Mickevičiūtės, G.Česonio, D.Matvejevo ir J.Kalinsko/15min nuotr.

„Nacionalinė premija yra aukščiausias mūsų kūrėjų įvertinimas valstybės mastu. Įvertinimas ir kartu pagerbimas. Mūsų nedidelėje valstybėje yra tiek kūrėjų ir jie yra tokio aukšto lygmens, kad labai norėtųsi jiems skirti daugiau premijų“, – spaudos konferencijoje sakė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, pabrėžusi, jog lig šiol tarp Nacionalinių premijų laureatų dominuodavo vyrai, todėl ji tikisi, kad šiemet išgirsime daugiau moterų pavardžių.

Ministrės viltys pasitvirtino – šiemet tarp laureatų pateko net keturios moterys. Vis dėlto komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė BNS pabrėžė, jog komisijos apsisprendimui tai įtakos neturėjo.

„Bet pažvelkime, kiek metų tų moterų nebuvo nė vienos, estetinis įspūdis net atrodė ne itin koks, kai stovėdavo šeši vyrai scenoje. Ko mes trokštame? Mes trokštame, kad pasaulis turėtų pusiausvyrą, kad vyrai ir moterys, moterys ir vyrai dalyvautų ir kultūros, ir meno situacijose, apdovanojime lygiomis teisėmis. Ne, manau, kad šiemet niekas, kad ir norėdamas nejautė jokio poreikio pridėti kuriai nors moteriai nors vieną balą, nors mintyse – tai labai stiprios kūrėjos“, – teigė ji.

Nacionalinės premijos skirtos:

Aktorei Eglei Gabrėnaitei – už sceninio charakterio ryškumą ir profesinį maksimalizmą, už viso gyvenimo kūrybą.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Eglė Gabrėnaitė
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Eglė Gabrėnaitė

1950 m. Maskvoje gimusi aktorė Eglė Gabrėnaitė 1972 m. baigė mokslus Lietuvos SRS konservatorijoje. Vaidina Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir Vilniaus mažajame teatre.

Per savo karjerą sukūrė daugiau nei penkias dešimtis vaidmenų teatre ir kine. 2009 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią antraplanį vaidmenį spektaklyje „Pasaulio gerintojas“, 2015 m. – už geriausią moters vaidmenį spektaklyje „Didvyrių aikštė“.

Kompozitorei Justei Janulytei – už vizualiųjų metaforų muzikinį įprasminimą.

Festivalio „Gaida“ nuotr./Kompozitorė Justė Janulytė
Festivalio „Gaida“ nuotr./Kompozitorė Justė Janulytė

Kompozitorė Justė Janulytė gimė 1982 m. Vilniuje, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Milano Giuseppe Verdi konservatorijoje. Šiuo metu gyvena Milane. Pasak muzikologės Jūratės Katinaitės, J.Janulytei būdingas ilgos, lėtos ekspozicijos, laipsniškas faktūros sodrinimas.

Pelnė Lietuvos kompozitorių sąjungos apdovanojimus už kūrinius „Balta muzika“, „Tekstilė“, „Naktų ilgėjimas“. 2009 metais kompozitorė laimėjo pirmą vietą UNESCO jaunųjų kompozitorių konkurse. 2011 m. J.Janulytei įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo menininko premija.

Rašytojai Danutei Kalinauskaitei – už mažųjų meninės kalbos formų turiningumą.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Danutė Kalinauskaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Danutė Kalinauskaitė

Prozininkė Danutė Kalinauskaitė gimė 1959 m. Kaune, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete.

Pirmoji autorės knyga „Išėjusi šviesa“ pasirodė 1987 m., „Niekada nežinai“ – 2008 m., o „Skersvėjų namai“, už kurią autorė buvo apdovanota Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premijomis, knygynų lentynas pasiekė 2015 m. D.Kalinauskaitės apsakymas „Namo“ (2003) pelnė A.Vaičiulaičio premiją.

Scenografui Gintarui Makarevičiui – už scenovaizdžio kūrybišką šiuolaikiškumą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Makarevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Makarevičius

Gintaras Makarevičius (g. 1965 m. Šakaldonyse, Trakų rajone) yra scenografas, dailininkas, kino režisierius. 1994 m. baigė mokslus Vilniaus dailės akademijoje.

Ankstyvuoju kūrybiniu laikotarpiu dagiausia kūrė skulptūrinius objektus, videodarbus ir erdvines instaliacijas. Nuo 1999 m. kuria videofilmus, analizuojančius nūdienos aktualijas. Personalinės parodos rengtos Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Nuo 1995 m. kuria scenografiją spektakliams, pelnė „Auksinius scenos kryžius“ už scenografiją spektakliams „Patriotai“ (2008), „Šmėklų sonata“ ir „Išvarymas“ (2012).

Vizualaus meno kūrėjams Svajonei ir Pauliui Stanikams – už estetinį kūrybos provokatyvumą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Svajonė ir Paulius Stanikai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Svajonė ir Paulius Stanikai

Svajonės ir Pauliaus Stanikų duetas kuria fotografijas, videomeną, piešinius, skulptūras, instaliacijas. Svajonė Nenartavičiūtė gimė 1961 m. Vilniuje, baigė keramikos studijas dailės institute. Paulius Stanikas gimė 1962 m. Vilniuje, baigė ekonomikos studijas Vilniaus universitete. Kūrybai būdingas kontroversiškumas, perviršio estetika, santykio su tradicija analizė.

2003 m. Venecijos bienalėje pristatytas S. ir P. Stanikų projektas „Pasaulinis karas“. Menininkų duetas kūrinius taip pat yra pristatęs Nacionaliniame muziejuje Varšuvoje, Pekino Bienalėje, „Pompidou“ centre Paryžiuje, „White Box“ galerijoje Niujorke, Liverpulio bienalėje ir kt.

Fotomenininkui Gintautui Trimakui už fotografijos ištakų sudabartinimą.

G.Trimako kūryba iš Lietuvos fotografijos visumos išsiskiria meditatyvių būsenų atskleidimu, fenomenologine fotografijos suvokimo patirtimi, į kurią įeina menininko, kūrinio ir suvokėjo ryšiai bei suvokimo proceso tyrinėjimai.

Gintautas Trimakas gimė 1958 m. Vilniuje. Studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute, Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1986 m. dalyvauja parodose. Nuo 1989 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 2000 m. dalyvavo TTL (Trimakas, Treigys, Lukys) grupės veikloje. Dėsto Vilniaus dailės akademijoje, gyvena Vilniuje. Kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose.

Gintaro Česonio nuotr./Gintautas Trimakas
Gintaro Česonio nuotr./Gintautas Trimakas

Šiemet nacionalinėms premijoms, po tarpinio komisijos balsavimo, buvo nominuoti rašytojai Marius Ivaškevičius, Danutė Kalinauskaitė ir Kazys Saja, kraštotyrininkas ir publicistas Bernardas Aleknavičius, aktorė Eglė Gabrėnaitė, kino operatorius Janas Vitoldas Tomaševičius, vizualaus meno kūrėjai Dainius Liškevičius bei Svajonė ir Paulius Stanikai, scenografas Gintaras Makarevičius, fotomenininkas Gintautas Trimakas, kompozitorė Justė Janulytė ir muzikas Dainius Pulauskas.

Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų darbus, sukurtus per pastaruosius 7 metus, taip pat kūrinius, sukurtus per visą menininko kūrybinį kelią.

Kultūros ir meno premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – 30 400 eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs