„Operomanijos“ pakviesti pabandyti kurti operą, „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota dramaturgė B.Kapustinskaitė ir vienas įdomiausių jaunosios kartos režisierių K.Kaupinis rugsėjo mėnesį pristatė muzikinius paveikslėlius – netipinį sceninį kūrinį, ironiškai žvelgiantį į praeities ir dabarties analogijas.
„Radvila Darius, Vytauto“ vaizdo ir muzikos kalba pasakoja apie bene visiems artimą nuojautą – nors laikai keičiasi, problemos, iš esmės, išlieka tos pačios. Tą puikiai iliustruoja menininkų LRT archyvuose užtikta paskutinių devintojo dešimtmečio metų vaizdinė medžiaga, kurioje, atsikračius ilgametės cenzūros, atsiveria įdomus ir šiandienai nesvetimų problemų bei nesibaigiančių geresnės ateities vizijos paieškų naratyvas.
Šį pasakojimą lydi improvizacinės grupės – Arno Mikalkėno, Kristupo Giko, Kazimiero Jušinsko ir Simono Kaupinio, čia ir dabar kuriama muzika, komentuojanti vizualinės medžiagos kuriamą dramaturgiją.
„Radvilos Dariaus, Vytauto“ premjera buvo įtraukta į kultūros komplekso „Sodas 2123“ atidarymo renginių programą ir, panašu, sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo.
„Sulaukėme labai šiltų komentarų – žiūrovai susitapatino su archyvine medžiaga, žiūrėdami į ją su lengva šypsena, ir nesunkiai atpažino besitęsiantį dabarties absurdą. Nors savo forma tai nėra visai įprastas darbas, panašu, kad jis yra tai, ką galima vadinti „žiūrovišku“ kūriniu“, – pasakojo B. Kapustinskaitė.
„Malonu, kad veikia tai, kas užmanyta. Man įdomiausia, kad darbas su muzikantais labai panašus į darbą su aktoriais. Ne dėl to, kad jie kažką vaidintų, bet todėl, kad subtilūs emociniai pokyčiai gali smarkiai pakeisti visumos vaizdą. Todėl ėmiau galvoti, kad būtų smagu padaryti ką nors analogiško, tik taip, kad vaizdas ne diktuotų temą, o būtų pagalba garsui“, – apie naujų panašaus pobūdžio kūrinių galimybę svarsto K.Kaupinis.
Spalio 21 ir 22 d., 19 val. kultūros komplekso „Sodas 2123“ Aktų salėje rodomi muzikiniai paveikslėliai iš Lietuvos televizijos archyvo „Radvila Darius, Vytauto“.
Kūrinį finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
