LKT taip pat kreipėsi į aukštesnes institucijas, atkreipdama dėmesį į kultūros valdymo sistemos trūkumus, Kultūros politikos gairių nepaisymą bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoką, tuo tarpu KM tikina, jog santykiai su LKT yra geri.
Kodėl taip skiriasi LKT ir KM pozicijos? Kokia katė perbėgo tarp dviejų svarbiausių Lietuvos kultūros institucijų?
Šarūnas Birutis apie naujų finansavimo gairių tvirtinimą: „Tai yra kūrybinis procesas“
Ketvirtadienį išplatintame LKT pranešime teigiama, jog KM į Kultūros rėmimo fondo (KRF) lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairių projektą, kurį įgyvendina LKT, vienašališkai įtraukė reikšmingus, su šiam projektui rengti suburta darbo grupe ir su LKT nederintus pakeitimus, todėl rudens pradžioje planuoti finansavimo konkursai stipriai vėluos.
Pirminis projektas gali būti labai daug koreguojamas. Gairės yra ministro atsakomybėje, todėl mes ir su Kultūros taryba, ir su Kultūros ir meno taryba, kuri yra mano patariamoji institucija, korekcijas darysime tol, kol jos kultūros laukui bus priimtiniausios, – sakė Š.Birutis.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis kovo 31 d. įsakymu sudarė darbo grupę KRF lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėms rengti. Darbo grupę sudarė KM, LKT bei Kultūros ir meno tarybos nariai. Tiesa, po pirmojo gairių redakcijos sudarymo, procesą perėmė KM, toliau tobulinusi ir keitusi projektą be LKT atstovų.
Minėtame įsakyme taip pat nurodyta, jog gairių projektas tvirtinimui turi būti pateiktas iki liepos 1 d., tačiau nuo šio termino praėjus daugiau nei mėnesiui Š.Birutis 15min teigė, jog pačios gairės dar neturėjo būti patvirtintos ir kalbėti apie vėlavimą yra gerokai per anksti.
„Mūsų tikslas yra kuo greičiau paskelbti [gaires], rugsėjo mėnesį paskelbti šaukimus. Net pasirašius rugsėjo 1 d., rugsėjo 2 d. būtų galima paskelbti gaires. Vėlavimo nėra, viskas daroma laiku ir žymiai sparčiau nei ankstesniais metais“, – sakė Š.Birutis.
Ministras pabrėžė, jog nėra dviejų atskirų gairių redakcijų – tos, kuri buvo rengta darbo grupės, ir tos, kuri posėdžiuose svarstoma dabar: „Tai yra procesas, kūrybinis procesas. Darbo grupei pavesta mano pavedimu paruošti pirminį projektą, o tas pirminis projektas gali būti labai daug koreguojamas. Gairės yra ministro atsakomybėje, todėl mes ir su LKT, ir su Kultūros ir meno taryba, kuri yra mano patariamoji institucija, korekcijas darysime tol, kol jos kultūros laukui bus priimtiniausios.“
Paklausus, ar pakeitimai gairėse neturės įtakos LKT administracinio aparato procesams ir dėl to nebus vėluojama paskelbti finansavimo konkursų pradžią, Š.Birutis patikino, jog nėra pagrindo jaudintis: „Iš tikrųjų gairės yra daugiau skirtos pareiškėjams, o ne LKT. Visas sutarčių formas bus pakankamai laiko pakeisti, jei kažkiek reikės, netgi paskelbus kvietimą, nes kvietimo pagrindinis dokumentas yra gairės. Manau, kad tikrai su LKT viską suspėsime ir viską laiku padarysime.“
Vėluojant skelbiant paraiškų priėmimą, neišvengiamai vėluotų ir rezultatų skelbimas – G.Žemaitytė teigia, jog būtent to ir buvo siekiama išvengti.
LKT susipažinimui su nauja tvarka reikalauja bent mėnesio
Pasak LKT narės Gintautės Žemaitytės, kuri taip pat dalyvavo ir ministro sudarytoje darbo grupėje, dabartinę situaciją būtų galima prilyginti suklupimui lygioje vietoje, o liūdniausia, kad dėl to visų pirma nukentės kultūros organizacijos.
„Mūsų supratimu, turėtų būti skiriama mažiausiai mėnuo susipažinti su gairėmis, tik tada turėtų prasidėti konkursas“, – sakė G.Žemaitytė, pabrėždama, jog iki paraiškų priėmimo vykdavo ir tradiciniai mokymai, kurie supažindindavo paraiškų teikėjus su svarbiausiais pokyčiais tų metų gairėse.
Apmaudu, kad nauji pasiūlymai didina biurokratizavimą, o dėl to ir paraiškos aptarnavimas valstybei kainuos daugiau, – sakė G.Žemaitytė.
Vėluojant skelbiant paraiškų priėmimą, neišvengiamai vėluotų ir rezultatų skelbimas – G.Žemaitytė teigia, jog būtent to ir buvo siekiama išvengti. Rugsėjo pradžioje paskelbus konkursą, LKT rezultatus planavo skelbti iki Kalėdų.
Pasak G.Žemaitytės, kiekvienas pokytis gairėse LKT turi būti aprašytas bei suderintas su KM, ir tik tada, kai visi lydintys dokumentai bus paruošti ir patvirtinti, galima skelbti konkurso pradžią.
„Ministerija pagal naują gairių variantą, su kuriuo nesutinka Taryba, siūlo iš esmės pakeisti ekspertavimo tvarką. Tai reiškia, kad turėtume viską iš naujo aprašyti, suderinti, kad ir mūsų ekspertai su tuo sutiktų. Ir teikėjas, duodamas savo projektą, jau turi žinoti, kaip bus vertinama, koks yra ekspertų vertinimo aprašas – kad už vieną jis gaus nuo 0–5 balų, už kitą iki 20 balų ir t.t. Jeigu pasikeičia vertinimo tvarka, negalima priimti paraiškų tol, kol ji nėra patvirtinta ir paskelbta,“ – sakė G.Žemaitytė.
Nors G.Žemaitytė neneigia, jog kai kurie nauji siūlymai yra prasmingi, anot jos, problema atsiranda tada, kai LKT administracinio pobūdžio dokumentus pradeda keisti su jais tiesiogiai nedirbantys asmenys: „Apmaudu, kad nauji pasiūlymai didina biurokratizavimą, o dėl to ir paraiškos aptarnavimas valstybei kainuos daugiau.“
Gairės keistos atsižvelgus į KM Vidaus audito išvadas
Liepos 29 d. LKT prezidentei, ministrui pirmininkui, Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkui ir Lietuvos respublikos valstybės kontrolieriui išsiuntė kreipimąsi dėl kultūros valdymo sistemos trūkumų, kuriame teigiama, jog nuo 2016 m. kovo mėnesio KM Vidaus audito tarnyba vykdo LKT veiklos auditą, kurio metodika, kaip ir tarpinės išvados, LKT nebuvo pristatytos.
Pasak KM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Mariaus Gursko, LKT buvo pateiktos audito pastabos, susijusios su KRF ir jo skirstomomis lėšomis: „LKT atstovai su mūsų Audito skyriumi keturias valandas kalbėjosi, jie netgi pokalbį įrašinėjo. Pastebėjimus, į ką atkreipti dėmesį, jie išgirdo.“ M.Gurskas taip pat teigia, jog tarpinės išvados buvo rekomendacinio pobūdžio.
LKT administracija tikina, kad KM neturi nei vieno rašytinio įrodymo, jog audito projektas buvo pristatytas ir aptartas su LKT.
LKT administracija tikina, kad KM neturi nei vieno rašytinio įrodymo, jog audito projektas buvo pristatytas ir aptartas su LKT, nes tai nebuvo atlikta, o laiškuose ir susitikimuose buvo patvirtinta, kad procesas dar nėra baigtas, t.y. nėra audito ataskaitos projekto ir LKT su juo bus supažindinta, kai šis bus parengtas. Kreipimosi tekste taip pat nurodyta, jog LKT buvo neoficialiai informuota, kad gairių projektas bus koreguojamas atsižvelgiant į KM Audito skyriaus rekomendacijas.
LKT nori daugiau savarankiškumo
KM ir LKT skirtingai vertina ir institucijų tarpusavio santykius.
Š.Birutis teigė, jog yra patenkintas LKT darbu ir šia institucija pasitiki: „Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas – su pasiginčijimais, bet labai konstruktyvus ir teisingas. Aišku, pastebėjau ir šiandien posėdyje, jog yra kartais nuomonių skirtumų tarp atskirų specialistų tiek tarybos, tiek gal ministerijos, tiek kultūros lauko, bet tai yra natūralūs procesai, kuriuose gimsta tiesa“, – sakė ministras, pabrėždamas, kad LKT ir KM turi bendrą tikslą – užtikrinti skaidrų ir efektyvų finansavimą.
Šarūnas Birutis teigė, jog yra patenkintas LKT darbu ir šia institucija pasitiki.
Š.Birutis atkreipė dėmesį, jog erdvės tobulėjimui dar yra – siekiama įvesti elektronines paraiškas, efektyviau naudoti resursus, tačiau viskas juda tinkama linkme.
Paklaustas, ar, jo nuomone, yra įgyvendinamas 2010 m. kultūros politikos gairėse nurodytas kultūros politikos formavimo ir įgyvendinimo atskyrimas ir ar pakankamai plėtojama kultūros lauko savireguliacija, Š.Birutis teigė, jog LKT turi pakankamą arba visišką savarankiškumą tose funkcijose, kurios jai pavestos.
„Yra projektų vertinimas ir finansavimas, tikrai čia niekas negali daryti įtakos, kištis. Įstatymas nurodo, kad ministerija, ministras nustato gaires, taip įstatymas šiandien apibrėžia“, – sakė Š.Birutis.
Pasak G.Žemaitytės, KM ir LKT santykiai pastaruoju metu nebuvo geri, jei kada apskritai tokie buvo. Pagrindinė priežastis – pagarbaus atstumo nesilaikymas.
G.Žemaitytė pabrėžė, jog šiandien LKT veiklą bandoma politizuoti ir akivaizdžiai siekiama įtikti kai kuriems paraiškų teikėjams, kurių dėka „užkuriama“ pusė ministerijos.
„LKT yra įsteigta tam, kad kultūros politika būtų atskirta nuo jos finansavimo, projektinio rėmimo. Mes turime tik labai nedidelę viso kultūros biudžeto dalį, 11–12 proc., priklausomai nuo metų. Tie, kurie kuria kultūros politiką, neturėtų kištis į procesus“, – sakė G.Žemaitytė, pabrėžusi, jog šiandien LKT veiklą bandoma politizuoti ir akivaizdžiai siekiama įtikti kai kuriems paraiškų teikėjams, kurių dėka „užkuriama“ pusė ministerijos.
Paklausus, ar LKT atskaitomybė ne ministerijai, o pvz. Seimui, kaip kad yra Mokslo tarybos atveju, galėtų būti išeitis, G.Žemaitytė patvirtino, jog LKT šią mintį palaiko ir jau ne kartą dėl to kreipėsi į Vyriausybę bei Seimą.
LKT narys Saulius Valius teigia, jog kuriant LKT buvo siekiama, kad tai būtų savarankiška ir nepriklausoma institucija, tačiau šiandien ji paprasčiausiai tapo KM padaliniu.
LKT narys Saulius Valius teigia, jog kuriant LKT buvo siekiama, kad tai būtų savarankiška ir nepriklausoma institucija, tačiau šiandien ji paprasčiausiai tapo KM padaliniu.
„Apie savarankiškumą nėra ką ir kalbėti, nežiūrint to, kad ministras, kaskart susitikus, sako, kad yra suinteresuotas tą savarankiškumą stiprinti. Bet įgyvendinti šią idėją nėra paprasta, nes pirma buvo sugalvota LKT, o po to įvairiausi įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Kuriant LKT nebuvo jokio pereinamojo laikotarpio, o iš KRF į LKT buvo įšokta kaip plikam į dilgėles. Tokie procesai kitose šalyse, pvz. Švedijoje, vyksta trejus metus“, – pasakojo S.Valius.
Pasak jo, dabartiniai KM veiksmai tėra energijos švaistymas: „Vietoje to, kad procesai būtų supaprastinti, jie yra daromi dar sudėtingesni. Vietoje to, kad būtų taisomi teisės aktai, bandome LKT užmauti ant tų teisės aktų, kurie jai netinka pagal specifiką.“
Kas laukia Lietuvos kultūros lauko?
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, kuris taip pat gavo LKT kreipimąsi, šią situaciją vertina neigiamai: „Visuomet manau, kad reikia sėstis ir kalbėtis, o ne raštais kovoti ir iki aukščiausių instancijų tuos raštus siuntinėti. Man atrodo, kad situacija yra tikrai nelabai gera, o gal ir visai bloga.“
R.Paliuko nuomone, šios dvi institucijos labai svarbios Lietuvos kultūrai ir turėtų dirbti ranka rankon. „Mačiau tarp raštų yra ir kad KM nepatenkinta LKT kai kuriais žingsniais, ir LKT nepatenkinta KM... Manau, kad jei iki rugsėjo 10 d. jie patys tarp savęs neišsiaiškins, ko aš labai jiems linkiu, komiteto posėdy skirsim tam laiko, sudėsim visus taškus“, – sakė R.Paliukas, patikinęs, kad iki šiol, nors ir būta visokių kalbų, oficialių priekaištų ar nuogąstavimų iš nei vienos institucijos nesulaukė.
Mačiau tarp raštų yra ir kad KM nepatenkinta LKT kai kuriais žingsniais, ir LKT nepatenkinta KM... –sakė R.Paliukas.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) pirmininkas bei Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys Gintaras Česonis teigia neturėjęs blogos patirties nei su KM, nei su LKT: „Kaip aktyvus operatorius labiau galiu liudyti savo patirtį dirbdamas su LFS Kauno skyriumi, nes sąjungos pirmininku esu tik nuo gegužės 9 d. Kauno skyrius aktyviai bendradarbiauja su LKT nuo pat jos reorganizavimo. Per visą šį laiką pasitikėjimas šia organizacija tik išaugo – tiek kompetencijos prasme, tiek dėl svarbių procesų liberalizavimo, tiek dėl veiklos atvirumo ir skaidrumo.“
G.Česonis teigia iki šiol nežinojęs apie įtampą tarp LKT ir KM ar kultūros lauko apskritai. „Pasidomėjau statistika – ji iškalbinga. Per dvejus metus LKT pateikta 12 000 paraiškų, iš jų tik 25 prašytos išaiškinti ar paduotos apeliacijai. Tai yra tik 0,2 proc. Tad apie kokią įtampą galime kalbėti?“ – klausė LFS pirmininkas.
Pasidomėjau statistika – ji iškalbinga. Per dvejus metus pateikta 12 000 paraiškų, iš jų tik 25 prašytos išaiškinti ar paduotos apeliacijai. Tai yra tik 0,2 proc. Tad apie kokią įtampą galime kalbėti?“ – klausė LFS pirmininkas.
G.Česonis tikino su nerimu laukiantis šios situacijos baigties: „Tikiuosi, kad nebus nukelti šaukimai naujam etapui, nes kultūros laukas yra labai jautrus, būtina planuoti darbus, ypač dirbant su dideliais projektais, svarbiais užsienio kuratoriais ir menininkais, Lietuvos kultūros sklaida užsienyje“, – pasakojo G.Česonis pabrėždamas, jog Kultūros tarybos įstatymo preambulėje numatytas kultūros savireguliacijos procesas turi būti sistemingai įgyvendinamas ir dirbtinai netrikdomas.
„Norime, kad ta reforma toliau duotų kuo daugiau vaisių ir kad kultūros valdymas būtų nuosekliai demokratizuojamas. Kategoriškai manau, kad tiesioginis valdymas ir įtakos darymas iš KM ar kitų valdžios institucijų turėtų būtų eliminuotas“, – sakė G.Česonis.
