Stovinti ant kalvos neogotikinė raudonų plytų bažnyčia buvo pastatyta 1888 m. ir pati savaime yra Neringos kultūros kraštovaizdžio savotiškas simbolis, būdama viso XX amžiaus liudininke.
Į gausiai susirinkusius po bažnyčios skliautais žiūrovus kreipėsi Thomo Manno kultūros centro Nidoje direktorė dr. Lina Motuzienė – savo kalboje ji pabrėžė vieno iškiliausių XX amžiaus rašytojų, Thomo Manno, kūrybos ir palikimo svarbą.
„Šis festivalis yra skirtas pagerbti rašytoją, kurio darbai ne tik praturtino literatūros pasaulį, bet ir įkvėpė daugybę žmonių mąstyti giliau, suvokti gyvenimą plačiau ir ieškoti atsakymų į svarbiausius egzistencinius klausimus“ – teigė dr. Motuzienė.
Festivalio svečius pasveikino Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermann.
„Su didžiuliu malonumu kartu su žmona skaitėme Thomo Manno kūrinius ir mėgavomės jo sukurtais literatūriniais personažais, tokiais kaip madam Šoša žydromis kirgiziškomis akimis, Hansas Kastorpas, konsulas Buddenbrokas ar Tonio Krögeris“ – pasakė dr. Zimmermann.
Ambasadorius kalbėjo apie Thomo Manno kūrybos svarbą kalbant kaip apie kultūrą bendrąja prasme, taip ir apie viršūnes, kurias žmogus gali siekti, pasipriešindamas blogiui.
Šį blogį ambasadorius įvardino – Thomo Manno laikais tai buvo nacionalinis socializmas, kuriam rašytojas nuosekliai ir ryžtingai pasipriešino.
„Kai žvelgiu žemyn tarp pušų į vadinamąjį itališką vaizdelį priešais Manno namelį, mane apima didingas jausmas, tarsi būčiau kalno viršūnėje. Suprantama, kodėl paskutiniaisiais metais prieš egzilę Thomas Mannas čia išgyveno neįtikėtinai produktyvų ir įkvepiantį laikotarpį.
Greta savo literatūrinės kūrybos, ypač darbo ties „Juozapas ir jo broliai“ trilogija, Thomas Mannas būdamas Nidoje, prisiėmė politinę ir visuomeninę poziciją aktualiais laikmečio klausimais. Jis ragino ryžtingai kovoti su nacionalsocializmo įsigalėjimu ir su juo susijusia grėsme pagrindinėms žmonių sambūvio vertybėms. Thomo Manno muziejaus pirmame aukšte galite pamatyti 1932 m. laikraštyje pasirodžiusį jo straipsnį pavadinimu „Ko turime reikalauti“. Šis raginimas liko neišgirstas ir tai turėjo siaubingų pasekmių.
Šiandien susiduriame su panašiais iššūkiais, bet šį kartą mes prisiimame atsakomybę. Brutalus Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą pažeidė pagrindines Europos vertybes ir mūsų taikos tvarką. Vokietija ir Lietuva šio iššūkio imasi kartu. Pasakysiu lietuviškai: Jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas.“ – užbaigė savo kalbą ambasadorius.
Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio sveikinimo žodį festivalio dalyviams ir svečiams perdavė savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Edita Radzevičienė.
„Šis festivalis Neringos vasaras jau XXIII kartą praturtina koncertais, literatūros skaitymais, kino vakarais, įtraukiančiomis diskusijomis, atveria Neringos erdves meno kūriniams. Turininga festivalio programa praplečia mūsų žinias, praskaidrina mūsų mintis ir įaudrina mūsų vaizduotę.
Neringos ribas šis festivalis peržengė nuo pat pirmųjų savo egzistavimo dienų. Atverdami Neringos erdves Thomo Mano festivaliui, jo dalyviams ir svečiams, Neringą ir Lietuvą atveriame pasauliui.“ – pasakė p. Radzevičienė.
Per atidarymo koncertą, kurį pristatė muzikologė Vytautė Markeliūnienė, nuskambėjo unikalus dviejų kompozitorių dialogas, kuris darniai susiliejo į vientisą melodiją. Dirigento Karolio Variakojo vadovaujamas orkestras atliko Mortono Feldmano (1926-1987), JAV kompozitoriaus kūrinius Durations I-V, kuriuos papildė specialiai festivaliui jauno lietuvių kompozitoriaus Dominyko Digimo (g.1993) kompozicijos pavadintos „Aukštumos“. Tokiu būdu paraleliai nuskambėjo XX a. II pusės Niujorko avangardo atstovo ir jaunosios kartos lietuvių kompozitoriaus muzika.
Pasak Dominyko Digimo „Feldmano kūriniai geriausiai atsiskleidžia tuomet, kai jie užima visą koncerto laiką – vienas kūrinys skamba kaip vienas garsinis įvykis. Tad norint išlaikyti šią logiką man beliko įsiterpti tarp penkių Durations dalių ir įprasminti skambantį laiką, pasibaigus vienai daliai, bet dar neprasidėjus kitai.“
Koncertą sudarė penkios dalys, kaip ir Feldmano Durations, palydinčios kiekvieną Feldmano kūrinio dalį, naudojančios tą pačią instrumentų sudėtį. Savo kūrinį autorius apibūdino šitaip:
„Penkios kūrinio dalys, tarsi stovint ant kalvos ir stebint lėtą kismą monumentaliose gamtos struktūrose, tampa plačiai aprėpiančiais žvilgsniais. Šie žvilgsniai, per trumpi, kad pamatytume pokytį, todėl veikiau tampa trapiais prisilietimais prie vėjo formuojamos nuoseklios tėkmės. Sykiu tai tarsi stebėjimas to paties iš skirtingų aukštumų – matome tą patį, tačiau nuolatinė atsitiktinumų kaita atskleidžia vis naują perspektyvą į stebimą objektą. Keičiasi šviesa, reljefas, spalva ir garsas“.
Pasak dr. Motuzienės, festivalio metu svečiai turės unikalią galimybę ne tik gilintis į Thomo Manno kūrinius, bet 8 dienas klausytis kamerinės muzikos koncertų, dalyvauti diskusijose, klausytis pranešimų, stebėti teatrinius pastatymus ir filmų peržiūras.
„Šiandien prasideda kelionė, kuri mus ves per literatūrines erdves, atvers naujus horizontus ir suteiks galimybę atrasti dar nepažintas Thomo Manno kūrybos gelmes.“ – pasakė dr. Motuzienė.
