„Festivalis – ilgalaikė ir tvirta tradicija, savitai nuspalvinanti vasaros poilsį viename žaviausių Lietuvos kurortų, – pastebi dr. Lina Motuzienė, renginį organizuojančio Th. Manno kultūros centro direktorė. – Kaip ir kasmet, čia laukiame atvykstant gausių svečių iš Lietuvos bei užsienio, o drauge – turiningų diskusijų, muzikinių bei meninių atradimų ir naujų įspūdžių bendraminčių draugijoje.“
Anot Th. Manno kultūros centro kuratoriumo, kuriam vadovauja istorikė dr. Irena Vaišvilaitė, šių metų festivalio tema pirmiausia yra apie ribas – matomas, bet dažniau nematomas, skiriančias „savą“ nuo „svetimo“. Ją galima nagrinėti įvairiausiais pjūviais: per kintančias bendravimo normas arba globalizacijos nulemtas galimybes bei grėsmes, politinio diskurso kontekste, galiausiai – per svetingumo bei, atvirkščiai, gyvenimo šalia, nė nesusipažįstant, prizmę.
Dar viena plotmė – geografinė bei istorinė. Pavyzdžiui, festivalio lokacija – Kuršių Nerija – ir Klaipėdos kraštas yra erdvė, kurioje istorijos vyksme „sava“ ir „svetima“ ne kartą keitėsi, o ir dabar reikalauja ypatingos prieigos. „Kaip galime tapti savi Neringos gamta, nepaversdami jos savo nuosavybe ar dar blogiau – resursu, neprimesdami jai savų supratimų, bet leisdami būti savimi ir sugyventi su ja? Kaip galime tapti savi Neringos ir Klaipėdos krašto istorijai ir palikimui, jį suprasti ir priimti kaip dovaną ir palikimą?“ – klausimus kelia festivalio rengėjai.
Į polemiką galima įsitraukti ne tik dalyvaujant festivalio renginiuose, bet ir ruošiantis jam iš anksto: Th. Manno kultūros centras jau pakvietė studentus nagrinėti jo titulinę temą esė žanro tekstuose. Darbų septintąjį kartą rengiamam literatūriniam konkursui laukiama iki birželio 8 d., o komisijos įvertintų trijų geriausių rašinių autoriai bus pakviesti savaitę paviešėti Nidoje bei dalyvauti skaitymuose, kūrybinėse dirbtuvėse bei festivalio renginiuose.
Šiųmetėje festivalio žodžio programoje, be kita ko, laukia susitikimas su germanistu Holgeriu Pilsu, pristatysiančiu iki šiol visuomenei mažiau žinomą Th. Manno šeimos korespondenciją – prieš du metus festivalyje tyrinėtojas dalyvavo nuotoliniu būdu, o šiemet planuojamas gyvas renginys; vyks diskusijos, Th. Manno kūrybos skaitymai, susitikimas su esė konkurso laimėtojais. Prie žodžio programos svečių renginiuose jungsis kuratoriumo nariai: istorikai dr. Irena Vaišvilaitė, dr. Ruth Leiserowitz, doc. dr. Aurimas Švedas, poetas ir vertėjas Antanas Gailius, rašytojas, eseistas dr. Laurynas Katkus ir kiti.
Dailės programoje – archeologijos ir fotografijos paroda „Objektas ir detalė: akmens amžiaus estetikos pasaulis“, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro fotografijos profesijos mokytoja Jogailės Butrimaitės bei mokinių rengiama V. ir K. Mizgirių galerijoje, menininkės Anastasijos Sosunovos parodos atidarymas ir kiti renginiai Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje.
Kuršių nerijos istorijos muziejuje vyksianti kino programa suteiks galimybę vakarais pasižiūrėti šiuolaikinių Europos režisierių filmų.
Festivalio muzikos programoje – tradiciškai plačiausioje – šiemet laukiama nemažai fortepijono bei styginių muzikos, gerai žinomų ir rečiau koncertų salėse nuskambančių opusų. Liepos 15 d., šeštadienį, 19 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje renginių ciklą atidarys Pradžios koncertas, kuriame skambės Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“. Ją atliks kamerinis choras „Aidija“ (vadovas Romualdas Gražinis) bei Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas R. Gražinis, chormeisterė Gitana Trimirkaitė).
Liepos 16 d., sekmadienį, 20 val. rečitalį surengs pianistas Gabrielius Alekna, šiai progai ruošiantis Johanneso Brahmso, Claude‘o Debussy, Arnoldo Schönbergo, Vytauto Bacevičiaus, Karolio Szymanowskio kūrinių programą.
Liepos 17 d., pirmadienį, 20 val. lietuviškos muzikos valandoje klausytojų laukia programa „Bronius Kutavičius ir naujieji romantikai“. B. Kutavičiaus, Vidmanto Bartulio, Mindaugo Urbaičio, Algirdo Martinaičio, Onutės Narbutaitės kūrybą atliks jaunosios kartos muzikai Paulius Gefenas (fleita) ir Morta Grigaliūnaitė (fortepijonas).
Liepos 18 d., antradienį, 20 val. koncerte skambės Šiaurės šalių muzika: viešnios iš Suomijos Anna Kuvaja (fortepijonas) ir Annemarie Åström (smuikas) atliks programą, kurioje – tokių Skandinavijos kompozitorių, kaip Joseph Martin Kraus, Tor Aulin, Jan Sibelius, Ingeborg Bronsart von Schellendorf, Niels Wilhelm Gade, kūriniai.
Liepos 19 d., trečiadienį, 20 val. valandai su klasika – Ludwigo van Beethoveno muzika – pakvies pianistas Daumantas Kirilauskas.
Liepos 20 d., ketvirtadienį, 20 val. koncerte „Nepažinti opusai“ Ingridos Rupaitės (I smuikas), Mildos Kraujutaitytės (II smuikas), Silvijos Čiuladytės (altas) ir Ignės Pikalavičiūtės (violončelė) kvartetas atliks prancūzų romantiko Ernesto Chausson kūrybą.
Liepos 21 d., penktadienį, 20 val. kamerinės muzikos valandoje Johanneso Brahmso fortepijoninį kvintetą atliks pianistas D. Kirilauskas ir Čiurlionio kvartetas: Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas), Elena Daunytė (violončelė). Renginyje bus pristatytas ir festivalio užsakymu parašytas muzikos kūrinys.
Liepos 22 d., šeštadienį, 20 val. Pabaigos koncerte jėgas suvieniję du šiemetiniame festivalyje dalyvaujantys styginių kvartetai atliks danų kompozitoriaus N. W. Gade Styginių oktetą F-dur, op. 17.
Susipažinti su šiuo metu pildoma festivalio programa ir naujienomis bei studentų esė konkurso sąlygomis galima interneto svetainėje www.mann.lt.
