Spektaklis „Moteris po lempa“ – istorija apie moterį, kurią sudėtingi gyvenimo su garsiu rašytoju posūkiai paskatina tapti rašytoja. Jos knygos išpopuliarėja tik po jos vyro mirties. Detektyviniais elementais apipintoje istorijoje, kuri pateikiama kaip išpažintis arba spaudos konferencija, rašytoja atskleidžia savąjį pasaulį. Tai spektaklis apie stiprius moters išgyvenimus – meilę, kaltės jausmą, vienatvę ir praradimus.
Pjesės „Moteris po lempa“ atsiradimo istorija yra ne mažiau įdomi už patį kūrinį. Prieš metus aktorei Adrijai Čepaitei paskambinusi Unės Medutytės vardu prisistačiusi nepažįstamoji daug negražbyliavo. Tepasakė, kad mėgsta rašyti, pasiūlė perskaityti ir galbūt pastatyti jos pjesę, netrukus ją ir atsiuntė aktorei.
„Pažiūrėjau „Maskaradą“ – man patiko. Pažiūrėjau „Mindaugą“ – man patiko. Nežinau, kaip jumyse gali būti ir tiek valios, energijos, ir tiek nekaltumo bei trapumo, bet tai yra nuostabu“, – aktorės pasirinkimą paaiškino autorė. Nuo pasaulio atsiskyrusiai rašytojai kūryba – tikrasis ir laimingasis gyvenimas.
Adrija Čepaitė, rašytoją pirmiausiai sudominusi Ninos vaidmeniu Michailo Lermontovo „Maskarade“ (režisierius Rimas Tuminas) ir Motinos vaidmeniu „Mindauge“ (režisierius Vytautas Grigolis), yra Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė, čia sukūrė ryškių vaidmenų spektakliuose „Lugnazado šventės šokiai“, „Europiečiai“, „Paskendusi vasara“, filmavosi televizijos seriale „Likimo valsas“, kino filmuose „Vilniaus getas“.
Apie naująją medžiagą Adrija Čepaitė sako: „Esu laiminga, galėdama prisiliesti prie Unės Medutytės pjesės. Tai medžiaga, leidžianti spręsti šiuolaikinės moters problemas, atskleisti jos išgyvenimus. Tai iš ties drąsi, pilna iššūkių medžiaga, leidžianti aktoriui kalbėti apie pačius skaudžiausius dalykus. Manau, kiekviena moteris šiame spektaklyje atras dalelę savęs, o vyrams, gal būt, prasiskleis moters paslapties šydas.“
Spektaklio režisierė Regina Garuolytė, dirbusi režisiere-asistente daugelyje Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklių, studijuoja režisūrą Klaipėdos universitete. Pastaraisiais metais ji aktyviai bendradarbiavo, kuriant žiūrovų populiarumo nestokojančius aktorės Birutės Mar monospektaklius „Meilužis“, „Antigonė“, „Poetė“.
„Pjesė paprasta ir kartu sudėtinga, daugiasluoksnė ir lengvai suvokiama. Nuo pat pradžios ji įtraukė lyg į sūkurį. Tai galimybė prabilti apie nūdieną, apie kūrėją ir visuomenės požiūrį į jį, kuris dažnai būna priešiškas. Dirbti su Adrija – vienas didesnių įvykių mano gyvenime. Neišnaudotas jos profesinis meistriškumas spektaklyje išsiskleidžia labai plačiu spinduliu“, – prieš premjerą sakė R. Garuolytė.
