Parodoje bus eksponuojama apie 70 VDKM muziejaus vertybių. Didžioji dalis eksponatų priskiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiui, kiti atskleidžia XIX–XX a. Lietuvos husarų istoriją.
Parodoje bus pristatomi XVII–XVIII a. husarų puolamosios ir apsauginės ginkluotės elementai, kurių didžiąją dalį sudaro šarvai. Lankytojai pamatys visą XVIII a. šarvų komplektą. Taip pat bus eksponuojamos XVI–XVIII a. dailininkų paveikslų, graviūrų reprodukcijos, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro, pagarsėjusio karinėmis husarų reformomis, ir Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, Salaspilio mūšio nugalėtojo, originalūs portretai.
 |
| Karo muziejaus nuotr./Pentinai (XVII a.pab.) |
Trakų nacionaliniame istorijos muziejuje atidaromos parodos organizatoriai – Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis, direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas, vyriausioji fondų saugotoja Janina Karosevičiūtė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybos istorijos skyriaus vedėjas Eduardas Brusokas, Karybos istorijos skyriaus (1795–1940 m.) vedėja Dalė Naujalienė, ginklų istorijos sektoriaus vedėjas Vladas Drupas ir vyriausiasis muziejininkas Vidmantas Airini.
Pirmoji VDKM paroda „Lietuvos husarai“ buvo surengta 2007 m. rudenį Rygoje, Latvijos karo muziejuje. Tąkart Latvijos sostinėje daugiau nei pusmetį veikusi paroda sulaukė didelio latvių susidomėjimo ir puikaus Latvijos Vyriausybės atstovų, muziejininkų, parodos lankytojų bei žiniasklaidos vertinimo. „Ši paroda yra labai svarbi, nes jūs turite didžią istoriją ir mes jos šiek tiek pavydime. Paroda padarė įspūdį. Aš buvau nustebintas“, – po parodos atidarymo yra sakęs tuometinis Latvijos gynybos ministras Atis Slakteris.
Apie husarus
Kaip savo pranešime rašo Krašto apsaugos ministerija, XVI–XVIII a. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ginkluotosiose pajėgose tarnavę husarai amžininkų dažnai apibūdinami kaip ypatinga, įdomi ir keista kavalerijos rūšis. Svetimšalių dėmesį patraukdavo jų ginklai, šarvai, apranga ir nepaprastai efektyvūs kovos būdai.
XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip ir Lenkijos Karalystės, sunkieji husarai jau buvo praradę savo svarbą, tačiau reprezentuodami Lenkijos-Lietuvos valstybės karybos tradicijas, egzistavo iki pat 1775–1776 m. karinių reformų, kurių metu buvo sukurtos tautinės kavalerijos brigados.
 |
| Karo muziejaus nuotr./Husaro šarvų komplektas (XVIII a.) |
Po šių reformų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kavalerijoje figūravo kita husarų atmaina – lengvieji husarai. 1775–1794 m. šie raiteliai sudarė 1-osios tautinės kavalerijos, dar vadinamos Kauno husarais, brigadą. Parodoje lankytojai galės pamatyti lengvųjų husarų ginklus: karabiną, pistoletą, kardą, kai kuriuos ekipuotės elementus.
1918 m. rudenį, vykstant Nepriklausomybės kovoms, pradėjo formuotis pirmieji lietuvių kariniai (taip pat ir kavalerijos) daliniai. 1919 m. gegužės 12 d. Lietuvos kariuomenės vadovybė išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių suformuoti 1-ąjį lietuvių raitelių pulką. Šis pulkas grūmėsi su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene. 1922 m. balandžio 1 d. pulkas buvo pavadintas 1-uoju husarų pulku.
1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 484 pulko šefu paskirtas didysis Lietuvos etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila, o pulkas pavadintas 1-uoju husarų didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Tą pačią dieną pulkui buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim ar mirsim“.
Parodos lankytojai pamatys šių raitelių pulko ginkluotę, uniformos dalis bei eskizus, nuotraukų reprodukcijose pulko karių mokymus, dalyvavimą paraduose ir kasdienio gyvenimo akimirkas, originalią pulko vėliavą bei su ja susijusią atributiką.
