Visos nuotraukos ir eksponatai yra originalūs, autentiški – surasti sandėliuose, palėpėse, apleistose psichiatrijos ligoninėse.
Kaip pasakojo parodos kuratorė Edita Tamulytė, menininkė T.Jankovics – žinoma Urbex judėjimo sekėja, sugeba panardinti žiūrovą į užmirštą pasaulį, kuris egzistuoja šalia mūsų. Jai puikiai pavyksta atkreipti dėmesį į dalykus apie kuriuos mes nenorime žinoti ir kurie yra nustumti į visuomenės užribį.
Visos nuotraukos ir eksponatai yra originalūs, autentiški – surasti sandėliuose, palėpėse, apleistose psichiatrijos ligoninėse.
Ši vengrų menininkė tyrinėja ir meniškai vaizduoja XIX amžiaus psichiatrines ligonines. Dažniausiai būtent šiose, iš dalies arba visiškai apleistose vietose, ji fotografuoja ir atlieka performansus. Timea Jankovics nevengia vaidinti prieš kameras ir sugeba prikelti užmarštin nugrimzdusius svarbius dalykus.
Autorei svarbu ne tik vizualinė ekspozicijos dalis, ji apeliuoja į parodos lankytojo jausmus, jai svarbu ,kad žiūrovas pažvelgtų į ekspoziciją įsijausdamas į praeities pacientų potyrius.
Dėl šios priežasties Henri Theillou muziejus eksponavo šimtus T.Jankovics fotografijų, kurias menininkė pristatė visame pasaulyje. Klermonto ligoninės palėpėje menininkė atrado pacientų daiktus, kurie surinkti daugiau nei prieš šimtą metų. Pacientai būdavo visiškai nurengiami, jų drabužiai buvo susukami į rutulį, ant kurio prisiuvamas medžiagos gabalėlis su paciento pavarde.
Klermonto palėpėje rasti maži lagaminai ir „susiūti krepšiai“ akimirksniu įkvėpė menininkę juos nufotografuoti, parodyti žiūrovui kas gi slypi juose bei suvokti šių daiktų svarbą.
Iš pradžių išvysime šimtmetinius lagaminus, drobinius maišus, apsiūtus krepšius iš audeklo su pacientų drabužiais bei jų gyvenimo svarbiausiais daiktais, kurie amžiams liko paslėptii šių senovinių „pakuočių“ viduje.
Šios „pakuotės“ su medžiagos gabalėliais atskleidė dažnai gąsdinančias pacientų savybes. Menininkė nesiryžta matuotis šių drabužių net fotosesijų, kurios yra performansų dalis, metu.
Be jokios abejonės šie drabužiai menininkei neretai būna vieninteliai pėdsakai, vedantys į neegzistuojančių žmonių likimus, žmonių , kurie buvo palikti visuomenės, šeimos ir galiausiai anonimiškai palaidoti. Tarp visų šių anonimų – Seraphine Louis, labiau žinomos kaip ,,Seraphine de Senslis“, vienos didžiausių prancūzų naivaus meno atstovių, kuri paskutinius dešimt gyvenimo metų praleido Klermonto ligoninėje, vardas.
,,Reikia veikti greitai, – sako menininkė – nes beveik visur dėl statybų šios vietos nyksta“.
,,Reikia veikti greitai, – sako menininkė – nes beveik visur dėl statybų šios vietos nyksta“.
T.Jancovics – drąsi menininkė, kuriai teko ne kartą įsibrauti bei tyrinėti draudžiamose teritorijose, avarinės būklės pastatuose Italijoje ir Prancūzijoje. Jos žingeidumas bei smalsumas atgaivino daugybę sudužusių žmonių likimų istorijų.
Šios parodos ekspozicija yra unikali dėl labai neįprasto požiūrio – nesiekiama šių šimtmetinių drabužių ir asmeninių daiktų pateikti kaip bejausmius muziejaus eksponatus , siekiama sugrąžinti juos į gyvenimą ir suteikti jiems prasmę, apčiuopiamą egzistavimą.
Performenso metu dėvėdama apdulkėjusius drabužius, menininkė susitapatina su pacientu iš praeities. Tai darydama, ji patiria jų emocijas – pyktį, liūdesį ir palikimą. Ji tiesiog tampa dar vienu bereikšmiu vienetu, kurio niekas neprisimins.
Be to, kad yra menininkė, parodos autorė yra ir filologijos profesorė, fotografė, konceptualaus meno atstovė, „Maison des artistes“ narė.
Apie jos parodas Prancūzijoje ir kitose šalyse galite pamatyti čia: https://timeaphotographe.jimdo.com/cv/
Išskirtinis Timea Jankovics parodos „Prikelta užmarštis“ atidarymas įvyks rugpjūčio 1 d. 18 val. Trakų kultūros rūmų meno galerijoje „Fojė“, Vytauto g. 69 , Trakai. Paroda vyks iki rugpjūčio 31d.
