Skulptūrą, o tiksliau – mimą, imitavusį dr. J. Basanavičiaus bronzinę skulptūrą, buvo galima pamatyti prieš Vilniaus filharmoniją, rūmus, kur 1905 m. posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas. Vėliau ji buvo perkelta šalia Signatarų namų, kur Lietuvos Taryba pasirašė Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą. Galų gale paminklas buvo atidengtas Vilniaus gatvės ir Gedimino prospekto sankirtoje, kur J. Basanavičius gyveno.
 |
| Rūtos Strakšaitės nuotr./Gyvas paminklas šalia Filharmonijos. |
Renginio organizatorius Mantas Adomėnas teigia, kad šia akcija norima atkreipti Vilniaus miesto gyventojų dėmesį į esamą situaciją, kai artėjant Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui tautos patriarchas dr. J. Basanavičius taip ir nėra įamžintas Vilniuje, o planai pastatyti paminklą Vilniaus savivaldybės taryboje sustojo. Pasak jo, nėra normalu, jog mieste daugiau kalbama apie Johno Lenono, jokių didesnių ryšių su Vilniumi neturėjusio žmogaus, paminklą, nei apie visai šaliai nusipelniusios asmenybės įamžinimą.
Paminklą imitavęs Šarūnas Gedvilas iš aktorių ansamblio „Degam“, paklaustas, kodėl pasiryžo tris valandas stovėti rudenio oru, taip pat patvirtino, kad, jo manymu, labai svarbu, jog šios iškilios asmenybės atminimas turėtų būti įamžintas sostinėje.
Paminklas – mimas susilaukė daugumos praeivių dėmesio ir būrio norinčiųjų įsiamžinti šalia bronzinio J. Basanavičiaus. Tikimasi, kad akcija atkreipė vilniečių dėmesį į esamą situaciją ir galbūt net padarys poveikį būsimiems įvykiams.
