„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Trumpam atveriama Sapiegų giminės kripta

Liepos 7 dieną sukanka 390 metų po istorinės Lietuvos asmenybės Leono Sapiegos (1557–1633) mirties. Šia proga Bažnytinio paveldo muziejuje, kuris yra įsikūręs Sapiegų pastatytoje Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje, trumpam bus atverta Sapiegų giminės kripta, rašoma pranešime spaudai.
Kriptos vaizdas
Kriptos vaizdas

Po valymo, restauravimo darbų, antropologų apžiūros kripta atverta lankytojams 2017 metais. Dabar joje yra 22 karstai, fundatoriaus, Leono Sapiegos, ir jo giminaičių sarkofagai, puošti XVII–XX a. pr. audiniais ir giminės atributika – strėlės motyvu. Kripta atveriama ir lankytojai į ją leidžiami tik retais atvejais. Prisimenant Leono Sapiegos 390 mirties metines, Bažnytinio paveldo muziejus rengia ekskursiją „Sapiegos. Žemvaldžiai, politikai, mecenatai“. Jos metu bus pasakojama apie Sapiegų giminės paveldą ir po antropologinių palaikų tyrimų sužinotą informaciją apie Leono Sapiegos įpročius bei gyvenimo būdą.

K.Stoškaus nuotr./Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vidus
K.Stoškaus nuotr./Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vidus

Šv. arkangelo Mykolo bažnyčiai buvo numatyta labai svarbi funkcija – tapti Sapiegų giminės mauzoliejumi. Po bažnyčios altoriumi, specialiai tam įrengtame rūsyje, 1633 m. palaidotas Leonas Sapiega, o vėliau ir kiti giminės mirusieji: Leono žmonos Dorotėja Firlėjūtė ir Elžbieta Radvilaitė, sūnūs Jonas Stanislovas ir Kristupas, brolis Andriejus ir kiti. Kad Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia buvo statyta kaip Sapiegų giminės mauzoliejus galima suprasti ir iš Leonui Sapiegai bei jo žmonoms skirtų renesansinių reljefinių antkapių bažnyčios viduje. Tai pirmoji tokios paskirties bažnyčia Lietuvoje.

K.Stoškaus nuotr./Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vidus
K.Stoškaus nuotr./Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios vidus

Leonas Sapiega nuo 1589 m. ėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio, o nuo 1625 m. – aukščiausias Vilniaus vaivados ir didžiojo etmono (kariuomenės vado) pareigas. Jis buvo diplomatas ir karys, stiprino LDK valstybingumą ir teisinę sistemą. Leonas Sapiega prisidėjo rengiant trečiąjį Lietuvos Statutą, o jo įžangoje išdėstė savo požiūrį į valstybę ir teisę. Jo valia XVI a. pabaigoje perrašytos visos valstybės archyvo – Lietuvos Metrikos – knygos. Įstabu tai, kad Leonas Sapiega, nors buvo išauklėtas kaip stačiatikis, o studijuodamas linko į protestantizmo idėjas, galiausiai atsivertė į katalikybę. Jis buvo to meto visuomenėje itin tolerantiškas žmogus, garsėjęs dosnumu, o pavojaus metu asmeniniais finansais rėmęs net ir valstybės kariuomenę.

Ekskursijos muziejuje vyks liepos 7 d., 12.00 ir 16.00, liepos 8 d. – 12.00 ir 15.30, trukmė – 1 val. Įėjimas su muziejaus bilietu. Būtina išankstinė registracija, el. paštas edukacija@bpmuziejus.lt, tel. +370 5 269 7800.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs