Šventės akimirka |
„Labai įdomu, aplink labai daug įvairių senovinių amatų, daug rungčių žiūrovams. Vaikams labai įdomu riterių kovos. Ir maisto ragavome, dar būtinai eisime lauktuvių nupirkti. Labai smagu“, – sakė lankytoja Agnė, kuri su vyru Mariumi ir dviem mažais vaikais į šią šventę iš Kauno atvyko pirmą kartą.
Mažuosius šventės dalyvius labiausiai domina riterių kovos, pasivažinėjimas mediniu arkliu, lipdymo iš molio užsiėmimai ir įvairūs žaidimai, tuo tarpu vyresnieji lankytojai šturmavo maisto, gėrimų ir įvairių suvenyrų prekystalius bei domėjosi amatais.
Jau tryliktą kartą šventėje dalyvaujančio „Vilniaus puodžių cecho“ atstovė Kristina teigia, kad senaisiais amatais lankytojai domisi tiek pat, kiek ir ankstesniais metais, tik dabar apie amatus jie žino kur kas daugiau.
„Vyksta įvairūs festivaliai, kur apie ta sužinoma, o ir patys žmonės labiau išprusę, – mąsto moteris. – Molis – vaikų džiaugsmas, o moteriškės šventėje sukasi prie puodų, kuriuos galima statyti ant ugnies; prie duonkepio“.
Iš riebalų, pelenų ir vandens muilą verdantis ir jį renginyje po 10 litų pardavinėjantis ūkininkas Mindaugas Makutėnas visiems norintiems detaliai pasakojo apie muilo gamybos būdus ir jo istoriją.
„Čia aš dalyvauju daugiau ne komerciniais tikslais, o labiau norėdamas parodyti, kaip senovėje žmonės gamindavo muilą. Gal ateis sunkesni laikai ir žmonės jį patys turės darytis“, – teigė iš Vilniaus rajono atvykęs vyras. Jo teigimu, pirmą kartą šalies rašytiniuose šaltiniuose muilo naudojimas užfiksuotas 1526 metais.
„Tais laikais popieriaus rašymui apie kažkokį muilą negadindavo, tai darome prielaidą, kad muilą naudodavo ir seniau. Prausdavosi ir rūbus plaudavo pelenų šarmu, o turtuoliai ir viduramžiais atsiveždavo muilo iš Viduržemio jūros kraštų“, – pasakojo ketvirtus metus šventėje apie muilo gamybą smalsuoliams pasakojantis M.Makutėnas. Vyras pridūrė pastebintis, kad susidomėjimas Viduramžių švente per pastaruosius metus yra kiek sumažėjęs.
„Galbūt taip yra dėl padidėjusių bilietų kainų. Kai pirmais metais dalyvavau, tai riterių turnyrą žmonės stebėjo visas tvoras nutūpę – laisvos vietos nebuvo“, – prisiminė jis.
Su šeima iš Vilniaus į šventę atvykęs Mindaugas taip pat pastebėjo, kad pernai metais lankytojų buvo šiek tiek daugiau nei šiemet, tačiau daugiau jokių pokyčių Viduramžių šventėje nėra.
„Žmonės tie patys, palapinės tos pačios, arkliai tie patys, vandens ratas irgi tas pats. Apsilankyti čia tampa tradicija – jau trečią kartą atvykome. Kas labiausiai traukia? Reginiai, atmosfera“, – teigė jis.
Vyras teigė manantis, kad įėjimas į Viduramžių šventės teritoriją kainuoja kiek per daug (suaugusieji moka 10 Lt, studentai, moksleiviai ir senjorai – 5 Lt.) ir pasidžiaugė, kad bent mažametei dukrelei bilieto neprireikė. „Susitarėme su kasininke, kad čia ne vaikas, o varliukas“, – šypsojosi jis.
Šį savaitgalį Trakai taip pat švenčia vasaros sezono atidarymą ir miesto šventę „Trakų vasara“.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Šventės akimirka |