Šeštadienį tradiciškai Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, minėtos Užgavėnių šventės metu užsieniečių netrūko.
Paklausti, ar žino, ką švenčia, vieni ėmė kalbėti apie blynų karnavalą, kiti – šalčių varymo lauk apeigas. Šiemet žiema pasidavė per anksti. Dar prieš mėnesį džiaugėmės pusnimis ir žandus kandžiojančiu šaltuku, o atėjus šalčių vijimo lauk metui – Užgavėnėms, supratome, kad nebeturime ką vyti.
„Man patinka jūsų orai. Sniegas“, – prasitarė pakalbintas graikas Spyros.
Staiga ėmus iš dangaus kristi mažiems ledukams, jis pakeitė nuomonę: „Vis dėlto nepatinka“.
Juokavo. Ant vaikino pečių, tarsi atlikdama šildančios skraistės vaidmenį, puikavosi Lietuvos trispalvė. 5 mėnesius Vilniuje gyvenantis ir studijuojantis svečias iš Graikijos patikino, kad įsigijo ją tam, jog surinktų visų studentų mainų programos dalyvių parašus. Puikus suvenyras.
„Kas man patinka Lietuvoje? Kraštovaizdis. Ir tai, kad čia pigu“, – paaiškino Spyros.
Šalia stovintis jo bičiulis patikslino: „Pigus alkoholis. „999“ (gėrimas „Trejos devynerios“ – aut. past.) labai skanus“.
Juos pertraukė turkas: „Ech tie graikai. Supraskit, krizė pas juos, todėl tik pinigus skaičiuoja“.
Visi nusijuokė.
Ar mes turime panašų pavasario minėjimą? Gaila, bet ne. Pas mus žiemų nebūna, – teigė studentas graikas.
Pagyros iš užsieniečių lūpų skriejo ir žavioms Lietuvos merginoms. Tiesa, ne vienas prisipažino, kad pakabinti vietines – sunku. Iš Lietuvos vėliavos suformavęs nulio ženklą, graikas atsakė į klausimą, kiek vis dėlto merginų pavyko prikalbinti nueiti į pasimatymą.
„Aš tikėjausi Lietuvoje pamatyti kalnus. Nuvežė mus į Lietuvos pajūrį. Sako, ruoškitės, lipsite į kalną saulės laikrodžio pažiūrėt. Juk ten tik kalniukas. Galima užšokt ant jo“, – stryktelėjęs ir pavaizdavęs, kaip neva lengva užlipti ant Parnidžio kopos viršūnės, apie žlugusias viltis su humoru prakalbo turkas Kemal.
O ar ragavo jie tradicinių Užgavėnių patiekalų?
„Valgiau kažkokį sūrį. Nelabai patiko“, – žodžių į vatą nevyniojo vienas iš užsieniečių studentų.
Subarusi jį, kad negalima taip kalbėti, turkė prisipažino ragavusi vaflių bei bulvinių blynų. Patiko.
„O aš tik nemokamus blynus valgiau. Kas nemokama, tas skaniausia“, – patikino Spyros.
Visi vėl nusijuokė. Graikas. Taupo.
Paprašyti įvardinti dalykus, kurie Lietuvoje nepatinka, svečiai iš užsienio susimąstė. Vienam lietuviai pasirodė ne tokie mieli, kaip pietiečiai, kitam neįtiko mūsų anglų žinios. Tačiau daugelis vardijo pliusus.
„Turėjau vykti studijuoti į Ispaniją. Draugas pasiūlė keliauti kartu į Lietuvą. Štai aš ir čia. Juk įdomiau pažinti tą kraštą, kurio visai nepažįsti. Net neįsivaizduoji, ką jame rasi“, – studijų pasirinkimo motyvus paaiškino dvi savaites Vilniuje gyvenantis dar vienas Graikijos atstovas Vasillis.
Paklausti, ką prieš atvykdami žinojo apie Lietuvą, daugelis patikino girdėję, jog lietuviai – geri krepšinio žaidėjai. Ir kad žiemą kamuoja šalčiai. Žiūrint į kai kurių jų rūbus, galima buvo susidaryti įspūdį, kad mūsų žiemai jie išties nepasiruošę.
„Ką žinau apie Užgavėnes? Kad tai atsisveikinimo su žiema šventė. Kad deginate kažkokią Morę. Nors net neįsivaizduoju, kas tai yra. Ar mes turime panašų pavasario minėjimą? Gaila, bet ne. Pas mus žiemų nebūna“, – paaiškino dar vienas turkas ir įsisuko į Rumšiškėse organizuotų rungčių sūkurį.
Bulvinių maišų mūšį pralaimėjęs kinas tik suriko: „Kaip čia smagu“.
Užsieniečius studentus iš Vilniaus atlydėjęs vaikinas šnipštelėjo, jog iš VGTU universiteto autobusais į šventę atvažiavo 108 svečiai iš kitų šalių. Kiek daugiau nei pusšimtis atvyko iš ISM. Netrūko ir studentų iš VU. Keli šimtai užsieniečių Rumšiškėse rado ką veikti. Vieni linksminosi iš širdies: šoko, ragavo tradicinius lietuvių patiekalus, pjovė malkas, kalė vinis. Kiti – viską stebėjo iš šalies.
„Daug čia pietų korėjiečių. Tačiau jie labai drovūs. Ar žinojote, kad jų tradicijos neleidžia pirmiems prieiti prie nepažįstamo žmogaus ir paklaust jo vardo? Tik po kiek laiko sužinojau, kodėl jie tokie uždari“, – kultūrinius skirtumus atskleidė užsieniečių studentų koordinatorius Darius.
Viena pietų korėjietė tik išskrisdama iš Lietuvos pirmą kartą gyvenime pamatė sniegą. Jai tai buvo vienas įsimintiniausių įvykių.
Žvelgdami į kanapinio bei lašininio kovą, jie palaikė plonesnįjį kovotoją. Net nežinodami tradicijų, spėjo, jog turi laimėti jis: juk vikresnis.
„Man Užgavėnės panašios į amerikietišką Helovyną. Tik jų metu jaunimas valgo blynus, o ne gėrimus vartoja, – žvelgdamas į besilinksminančius persirengėlius, prasitarė vienas „Erasmus“ programos studentų.
Žvelgdami į kanapinio bei lašininio kovą, jie palaikė plonesnįjį kovotoją. Net nežinodami tradicijų, spėjo, jog turi laimėti jis: juk vikresnis. Morės pleškėjimo momentą užsieniečiai filmavo mobiliaisiais telefonais ir jau planavo naujas keliones. ESN (Erasmus student network) VGTU nevyriausybinė organizacija programos dalyvius žada nuvežti į Sankt Peterburgą bei Laplandiją.
