Iš viso Seimo Kultūros komitetas pritarė 3 siūlymams, iš dalies pritarė taip pat trims, nepritarė dviem. Kadangi vieno iš projektų autoriai Saulius Skvernelis ir Algirdas Stončaitis nepasirodė, jų projektas atidėtas.
Sprendimai nėra galutiniai.
Kiek ir kam
Projektą pristatė finansų viceministras Gediminas Norkūnas. Pristatyme teigta, kad valstybės biudžeto pajamos augo 11,4 proc., išlaidos augo 8,3 proc.
2022 metais poilsiui, kultūrai ir religijai planuojama skirti 639 mln. eurų. Palyginus su 2021-ųjų biudžetu išlaidos šiam sektoriui padidėjo 67,8 proc.
Europos Sąjungos parama švietimui ir kultūrai sudaro 349,2 mln. eurų.
2022 metais kultūrai numatyta 404,1 mln. eurų: Kultūros ministerijai ir jai pavaldžioms meno įstaigoms beveik 248 mln. eurų, nacionalinėms kultūros įstaigoms beveik 76 mln. eurų, LRT – apie 55 mln. eurų.
2022 metų biudžete numatytas nacionalinių kultūros įstaigų bazinis finansavimas – 10,3 mln. eurų.
„Suprantame, kad pastaraisiais metais šioms įstaigoms buvo sudėtinga išsilaikyti iš savo pajamų“, – pridūrė G.Norkūnas. Tiesa, užtvirtinti šio finansavimo modelio tvarumo jis negalėjo.
Darbo užmokesčiui numatyta papildomi 9 mln. eurų. Minimalios mėnesio algos didinimui numatyta 5,6 mln. eurų.
Lėšos skirtos ir specifiniams renginiams – „Kaunas 2022“, smulkesnės sumos numatytos kultūros paveldui, tautiškumo skatinimo programai, kino industrijos gyvybingumui ir t. t.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Stasys Tumėnas teiravosi dėl Vilniaus 700-ojo jubiliejaus finansavimo. G.Norkūno žodžiais, kitaip nei Vilniuje, Kaune veiklos jau pradėtos, dalyviai aiškūs.
Rūpestis dėl paveldo
Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas išreiškė rūpestį dėl kultūros paveldo tvarkymo finansavimo, kuriam 2022 metais skirta papildomi 1,5 mln. eurų. „Ar nemanote, kad per mažai?“ – sakė jis.
„Šis klausimas visada geras, – reagavo kultūros ministras S.Kairys. – Kalbant apie šių metų biudžetą, kokį mes jį gavome, nebūtume galėję priimti nė vienos naujos paraiškos. Įdėję į šią programą papildomus 2 mln., o į paraiškas – 1 mln., gavome 18-ą papildomų paraiškų. Čia įsivaizdavimui, kiek gali duoti papildomas milijonas.“
S.Kairys: LKT finansavimas didėja
Kultūros ministras S.Kairys akcentavo lėšas tarptautiškumo skatinimo programoms – Lietuvos kultūros institutui, Lietuvos kino centrui, Lietuvos kultūros tarybai (LKT) ir Kultūros ministerijai.
Joms papildomai skirta 2,3 mln. eurų, iš kurių 1,6 mln. skiriama LKT.
„Nuogąstaujama, kad keičiasi įstatymai, o Konstitucinio Teismo nutarimai kelia įtampas. Bet iš esmės LKT finansavimas didėja“, – akcentavo ministras.
Pasak leidėjų, „esame ubagai“
L.Varanavičienė posėdžio metu pasisakė griežtai: „Lyginant su Skandinavija finansavimas vienam žmogui skiriasi nuo 6 iki 7 kartų. Mes esame ubagai. Leidėjų ši situacija ateityje tikrai netenkins.“
„Situacija yra apverktina ir nuo pastarojo mūsų susitikimo birželio 9 d. ji pasikeitė į blogą, nors susidomėjimas knygomis neslopsta. Pandemijos ir karantino metu ji išlieka prieinamiausia kultūros forma, tačiau neturime kaip patenkinti šio poreikio“, – teigė ji.
L.Varanavičienė išryškino dėl pandemijos didėjančią pasaulinę popieriaus krizę, kuri natūraliai kelia jo kainas. „Visos dedamosios rodo, kad knygos brangs“, – sakė ji.
Išklausiusi bibliotekų atstovų, kalbėtoja pabrėžė netolygų knygų prieinamumą regionuose. „Medijose diskutuojama apie naujausias knygas, o žmonėms regionų bibliotekos negali pasiūlyti naujausios literatūros“, – kalbėjo L.Varanavičienė.
S.Kairio požiūriu, dabartinis „mechanizmas yra geras“, nes „bibliotekų ir leidėjų ekosistema turi labai aiškų impulsą“.
„Tai nereiškia, kad nėra biudžeto leidiniams įsigyti. Absurdas būtų taip teigti. Tiesiog buvo nutarta, kad dėl papildomo milijono šiai sričiai bus grįžtama svarstyti ateityje“, – sakė ministras.
Jis pažadėjo, kad šis klausimas nebus paliktas be dėmesio, bet bus atsižvelgiama į ministerijos resursus. „Bet apčiuopiamo milijono viduje tikrai nerasime“, – teigė S.Kairys.
Kultūros ministerijos kancleris Rolandas Kvietkauskas sakė, kad 2021 m. biudžeto projekte buvo vienkartinėmis injekcijomis padidintas knygų įsigijimas, už knygų panaudą 300 tūkst. Eur išaugo įsipareigojimas knygų autoriams.
„Be to, kitų programų sąskaita anais metais Kultūros ministerija bibliotekų finansavimą padidino 346 tūkst. Eur, – teigė R.Kvietkauskas. – Šiandien turime omenyje, kad Kultūros ministerija ieškos sprendimų, kaip išlaikyti tą patį finansavimą.“
Galiausiai Kultūros komitetas pritarė leidėjų siūlymui papildomai skirti 1,1 mln. eurų bibliotekų fondams formuoti.
Kaip sekėsi kitiems pasiūlymams?
Komitetas kino kūrėjų pasiūlymui skirti papildomai 1 mln. eurų pritarė. Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis posėdyje pažymėjo, kad 10 lietuvių filmų dalyvauja A klasės festivaliuose, iš kurių laimėti 2. Taip pat šįmet sulaukta rekordiškai daug konkurencingumo paraiškų.
Nacionaliniam Kauno dramos teatrui Kultūros ministerija neskyrė tiek, kiek institucija prašė, nors šis prisiėmė nemažai „Kaunas 2022“ atsakomybių. Komitetas siūlymui nepritarė.
Mažesniųjų brolių konventualų (pranciškonų) ordino vienuolyno pasiūlymui suremontuoti pastatą ir įsigyti Amerikos lietuvių biblioteką komitetas nepritarė.
Kupiškio rajono savivaldybė prašė papildomų 500 tūkst. avarinės būklės Palėvenės vienuolyno arklidžių tvarkybos darbams. Kultūros komitetas pritarė iš dalies, vadinasi, šiam projektui bus skiriama papildomi 250 tūkst. Eur.
Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybė prašo papildomų pinigų koncertinės įstaigos „Saulė“ modernizavimui. Šiam projektui taip pat buvo pateiktas panašus pasiūlymas iš Seimo narių Stasio Tumėno, Rimos Baškienės ir Domo Griškevičiaus. Jam komitetas pritarė.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai buvo pasiūlyta papildomai skirti 217 tūkst. Eur. Komitetas pritarė iš dalies.
Skuodo rajono savivaldybė nori pabaigti Romualdo Granausko viešosios bibliotekos naujo pastato statybą, kuri prasidėjo 2009 metais. Jie prašo 50 proc. (200 tūkst.) finansavimo. Šiam taip pat pritarta iš dalies.
Saulius Skvernelis ir Algirdas Stončaitis taip pat pateikė savo pasiūlymą projektui „Kultūros paveldo objekto pritaikymas turistiniams ir kultūriniams poreikiams Šilutėje ir Slavske“. Tai projektas, įgyvendinamas 2014–2020 Lietuvos-Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos bei Šilutės rajono savivaldybės administracijos lėšomis.
Teikėjai į komiteto posėdį neatėjo. Išvados atidėtos.
