„Ne paslaptis, kad kultūra man niekada nebuvo svetima ir niekada nebuvau iš jos išėjęs. Nepaisant to, jog porą metų dirbau Švietimo ir mokslo komitete, tačiau kultūros problematika visada buvo mano dėmesio centre“, – teigė V.Juozapaitis.
Pasak jo, pirmiausia bus koncentruojamasi į Vyriausybės programą: „Tai bus bendras koalicijos darbas, kuriame turėsime derinti savo matymus, darbotvarkę su naujuoju kultūros ministru.“
15min teiravosi, ar V.Juozapaitis yra patenkintas siūloma Kultūros komiteto sudėtimi. „Čia ne koks pasitenkinimų vakarėlis. Sudėtis yra tokia, kokią ją deleguoja kitos partijos. Mūsų frakcija delegavo tikrai autoritetingus savo srities žinovus, turinčius patirtį, įskaitant ir naująją Seimo narę Liudviką Pociūnienę. Kultūros srityje Seimui tai bus didžiulė paspirtis. Savo darbus taip pat tęs Vytautas Kernagis, sąraše yra ir Arminas Lydeka.
Viena frakcijos deleguota pavardė kelia ne susirūpinimą, bet nuostabą. Petras Gražulis pasirinko mūsų komitetą, bet esu tikras, kad rasime bendrų sąlyčio taškų. Tam ir yra komitetai, tam ir yra parlamentinė demokratija, jog ieškotume sutarimų, o ne aiškintumėmės, kas ten kur ir dėl ko nenori daryti.
Dabar pildosi nuogąstavimai, jog kultūros sritis ir darbas šiame komitete [R.Karbauskiui] nebuvo nuoširdus, o galimai buvo priedanga kažkokiems kitiems tikslams siekti.
Beje, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga deleguoja buvusius du narius – Robertą Šarknicką ir Stasį Tumėną, kas yra tvarkoje, nes bus darbų tęstinumas. Tik nustebau, jog buvęs komiteto pirmininkas R.Karbauskis dezertyravo iš šio lauko, palikdamas nebaigtus darbus. Tas mane nuliūdino iš žmogiškosios pusės. Dabar pildosi nuogąstavimai, jog kultūros sritis ir darbas šiame komitete [R.Karbauskiui] nebuvo nuoširdus, o galimai buvo priedanga kažkokiems kitiems tikslams siekti. Bent jau pagal tą sąrašą, kurį dabar matau, man gaila, kad komiteto pirmininko nebus. Kiek žinau, išstumdamas buvusį komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą jis eina į švietimo sritį. Tai yra absoliučiai nesuvokiama, nes, mano manymu, tai du kertiniai Seimo komitetai.“
„Tai viena iš mano prielaidų ir tikrai negaliu žinoti, kodėl žmogus elgiasi vienaip ar kitaip. Jeigu tu ateini į Seimą ir deklaruoji ištikimybę būtent tai sričiai ir imiesi lyderystės ir iniciatyvos, žmonės tavimi patiki, o vidury [išeini]. Taip, kadencija baigėsi, bet keturi metai nieko nereiškia – tai tik pradžių pradžia. Jeigu nori kažkokių pozityvių pokyčių, tai būk ten iki galo ir pamėgink kitus įtikinti, o galų gale pats padaryti kažkokį darbą. Sakyčiau, kad tai kultūros srities žmonių atžvilgiu nėra sąžininga, bet politika toks reikalas. Gal ten nebuvo kitų kandidatų?“, – tęsė politikas.
Socialiniuose tinkluose kultūros bendruomenė nerimavo dėl P.Gražulio kandidatūros.
„Prisiminkime, kad kiekvienas Seimo narys yra išrinktas, ypatingai tas, kuris išrinktas vienmandatėje apygardoje. Seimo narys P.Gražulis turi pasitikėjimą, mišri grupė, kuriai jis priklauso, turi kvotą ir jie deleguoja vieną savo narį. Tad pretenzijos ar legalaus būdo pasipriešinti tokiam delegavimui nė vienas neturime. Jeigu kultūros bendruomenė, visuomenė supranta, kad žmogus negali būti, tai jie turėtų tą reikšti ir jam siųsti ženklus. O jis jau tada turėtų priimti sprendimą.
Jeigu kažkam trūks kompetencijos – padėsime, jeigu vyks dezorganizacija – taip pat bus taikomos priemonės.
Komiteto pirmininkas nėra viršininkas, jis tik koordinuoja darbą. Kita vertus, tai yra vienas žmogus, vienas balsas, o komitete – devyni asmenys. Gal kaip nors ten susitvarkysime? Jeigu kažkam trūks kompetencijos – padėsime, jeigu vyks dezorganizacija – taip pat bus taikomos priemonės. Vis dėlto dauguma bus sveiko proto žmonių.
Galbūt žmonės keičiasi, gal jis turi naują požiūrį į kultūrą, kas yra visiškai normalu. Išeikite į gatvę ir paklauskite, ką vienas ar kitas žmogus galvoja apie kultūrą. Aš suprantu, jog joje gyvenantys žmonės supranta niuansus, bet esama daug asmenų, kuriems ši sritis – visiška svetimybė ir mato ją kaip tuščią pinigų ir laiko leidimą. Tačiau jie taip pat turi teisę turėti savo atstovą seime, mums tai patinka ar ne. Mūsų reikalas yra bent pamėginti su jais polemizuoti“, – sakė V.Juozapaitis.
V.Juozapaitis mini ir nebaigtus darbus. Kokie darbai, kandidato į Kultūros komiteto pirmininko postą nuomone, buvo išpildyti, o kas kelia nerimą?
„Buvau skeptiškas, kai Kultūros komitetas buvo atskirtas nuo Švietimo ir mokslo komiteto, kur viskas buvo vienose rankose, – sakė jis. – Vis tiek šios sritys yra dvi vieno medžio šakos ir turi eiti per vieną kamieną. Kultūros administravimo prasme šis atsitraukimas nebuvo toks sėkmingas todėl, kad anos kadencijos pradžioje žadami pokyčiai taip ir neįvyko.
Yra visgi keletas dalykų, pavyzdžiui, Kultūros pasas. Bet vėlgi tai dar vienas pavyzdys, nes tai daroma kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Galbūt kažkiek Kultūros tarybos perkėlimo į regionus regimybė, jog ten taip pat vyksta finansų paskirstymas. Nors ir pačiam Kultūros tarybos įstatymui, sistemai, organizuojančiai regionų kultūros projektų finansavimą, reikalinga revizija. Nesakau, kad reikia ją griauti ir panašiai, bet ženklai rodo, jog ne viskas ten yra sklandu.
Kažkokie žingsneliai buvo įvykę, tačiau tai nėra vien tik buvusio Kultūros komiteto nuopelnas. Tarkime, nacionalinėms kultūros įstaigoms sukurta speciali programa, o Kultūros tarybos biudžetas paliktas projektinei veiklai. Šis žingsnis pasiteisino.“
Pats įstatymo kūrimo procesas buvo rūkuose paskendęs – amžini kultūros srities žmonių nesutarimai, slapukavimas.
V.Juozapaitis minėjo ir Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymą, „kuris turėjo būti įgyvendintas jiems tik pradėjus dirbti“. „Praėjo keturi metai, bet jis vis dar guli stalčiuje ir net nepraėjo svarstymo stadijos. Pats įstatymo kūrimo procesas buvo rūkuose paskendęs – amžini kultūros srities žmonių nesutarimai, slapukavimas ir t.t.“
Jo teigimu, darbai toliau bus tęsiami, bus stengiamasi telkti kultūros bendruomenę. „Viskas priklausys nuo naujo ministro planų, – pažymėjo. – Manau, Seimo, parlamentinės kontrolės ryšys turės atgalinį ryšį, nes iki šiol nujaučiau, kad anai ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson jo tikrai nebuvo. Kai dvi valdžios institucijos eina paraleliai, bet niekada nesueina, tai rezultatų ieškoti būtų sudėtinga.“
„Iki šiol Kultūros komitetas, mano žiniomis, buvo ribojamas nuo informacijos srauto ir, matyt, pirmininkas tik vienas žinojo, ko jis nori“, – pridūrė jis.
Vertindamas liberalo Simono Kairio kandidatūrą vadovauti Kultūros ministerijai V.Juozapaitis sakė:
„Į klausimą galiu atsakyti tariamąja nuosaka. Pirma – mums reikia susipažinti asmeniškai, sužinoti jo planus ir matymą. Turint omenyje savivaldą, žmogus politikoje nėra visiškas naujokas. Nacionaliniame lygmenyje yra šiek tiek kitokios taisyklės, dalykai apsiriboja ne vienos savivaldybės reikalais. Didžiausias iššūkis iš savivaldos atėjusiems žmonėms – nepasiduoti pagundai [sutelkti dėmesį į vieną regioną]. Manau, kad jis išmintingas žmogus ir supranta atsakomybę. Manau, kad jis taip pat supranta, jog Kultūros ministerija nebus paleista skrieti aplink žemę be jokio ryšio su žeme.
Kita vertus, ministrai amžinai neturi laiko, jų darbotvarkė būna užimta, prieš tai buvusi ministrė pasižymėjo tuo, jog apskritai nebendravo nė su viena institucija. Kalbėsimės ir apie tai, drauge patikinu, kad Kultūros komitetas bus laidas, kuris užtikrins ryšį, jeigu bus kažkokių trukdžių, visi posėdžiai bus atviri <...>.“
Kultūros komitetas:
- Kristijonas Bartoševičius;
- Petras Gražulis;
- Vytautas Juozapaitis;
- Vytautas Kernagis;
- Arminas Lydeka;
- Liuda Pociūnienė;
- Robertas Šarknickas;
- Stasys Tumėnas;
- Kęstutis Vilkauskas.
