Forumą, vykusį Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, sudarė dvi dalys: pirma dalis buvo skirta apžvelgti kultūros ir švietimo ateities perspektyvas tarptautiniu bei Lietuvos kontekstu, antrojoje buvo diskutuojama apie švietimo ir kultūros politikų integralumą, kūrybiškumo svarbą formalaus ir neformalaus švietimo kontekste, kūrėjų ir kūrybiško požiūrio integravimą į ugdymo procesus, kritinio mąstymo formavimą, kūrybinių praktikų pritaikymą ir įrankių naudojimą mokymo įstaigose, prieigą prie kokybiškos lietuvių kalbos kūrybos, pedagogų rengimą bei kūrybingumo ugdymą.
„Mūsų tikslas – aktualizuoti pridėtinę kultūros vertę, atskleisti švietimo ir kultūros integralumo klausimus. Šiandien susirinkome čia kartu su švietimo ir kultūros atstovais bei politikos formuotojais ieškoti praktinių sprendimų, kaip šį integralumą užtikrinti.
Mokykla užima labai svarbią vietą mūsų gyvenime, todėl norime, kad tas laikas, praleistas mokykloje, būtų įsimintinas, labai naudingas ir kūrybiškas. Įgūdžius turime ugdyti nuo mažens, todėl reikia kūrybiškų mokytojų, procesų ir įrankių. Kviečiame į ugdymo procesą pažvelgti kūrybiškai ir kompleksiškai, o šiandien, norint, kad įvyktų realūs pokyčiai, svarbu, kad susitarimai būtų pratęsti darbiniuose formatuose, į juos būtų įtraukti ir politikai, ir švietimo bei kultūros atstovai“, – Forumo sveikinimo žodžio metu sakė NKIKIA valdybos pirmininkė Živilė Diavara.
Kultūra ir švietimas ateičiai: tarptautinė ir Lietuvos patirtys
Pirmoje dalyje Forumo moderatoriui, „Žinių ekonomikos forumo“ vadovui Arminui Varanauskui pristačius renginį, sveikinimo žodį tarė Kultūros ministras Simonas Kairys ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kurie savo kalboje akcentavo kūrybinių ir kultūrinių industrijų potencialą bei didžiulį kultūrinės edukacijos užtaisą. Jie pabrėžė realių pokyčių svarbą, o Kultūros ministro teigimu kultūra ir kūrybiškumas turėtų tapti ne proginis palydovas, o kasdienis vedlys.
Forumą pradėjo pagrindinis renginio svečias iš JAV – švietimo ekspertas Charles Fadel, Center for Curriculum Redesign (JAV) steigėjas ir direktorius, Harvardo universteto Aukštosios švietimo mokyklos vizituojantis mokslininkas, Verslo ir pramonės patariamojo Švietimo komiteto prie EBPO pirmininkas, kuris savo pranešime pasakojo, su kokiais iššūkiais šalys dažniausiai susiduria, kokiais pavyzdžiais galime sekti ir kaip siekti teigiamų pokyčių švietimo srityje. Pasak. Ch. Fadelio, svarbiausiai būti įvairiapusišku ir gyventi suvokiant neišvengiamos nuolatinės kaitos poreikį, kas ypatingai yra svarbu švietimo srityje.
Apie design thinking metodą, kūrybingumo ir kritinio mąstymo skatinimą, šių gebėjimų ir žinių pritaikymą švietimo sistemoje pasakojo dizaino strategas, Lietuvos dizaino asociacijos Valdybos narys, Vilniaus dailės akademijos lektorius Jonas Liugaila kartu su Kūrybiškumo akseleratoriaus VIVITA mentore, Lietuvos dizaino asociacijos valdybos nare Ieva Ščervianinaite. Jie teigė, kad vaikai, atlikdami veiksmus ir suprasdami, kodėl juos atlieka, keldami įvairius klausimus, matys platesnį kontekstą ir įžvelgs prasmę savo veikloje.
Salvinija Cibulskienė, „Kūrybinės jungtys“ fasilitatorė, „Addendum group“ B2B marketingo ir komunikacijos vadovė, Nacionalinės dailės galerijos edukacinio projekto jaunimui „Kažkoks keistas menas“ mentorė, kalbėjo apie nuobodulį mokyklose ir kas jį sukelia.
Vaikai dar yra gyvi žmonės, o vėliau atsitinka visokių nelaimių: įskiepijamas nuobodulys, abejingumas, pasyvumas, – sakė prof. V.Landsbergis.
„Kas nutinka, kad mes prarandame norą įsitraukti, dalyvauti, gilintis, kas atsitinka, kad tampame apatiški? Kas tai padarė? Atsakymas – nuobodulys. Įvairovės nebuvimas, monotonija mums sukelia nuobodulį, kuris turi neigiamą poveikį mūsų psichikai. Bet koks diskursas, kuris tampa automatine kartote, virsta banalybe ir kasdienybe. Nugalėti nuobodulį ir fasadiškumą mokykloje, tai reiškia suteikti prasmę, judesį, kurios aš vis dar skausmingai pasigendu“, – sakė S.Cibulskienė.
Profesorių Vytautą Landsbergį kalbino Forumo moderatorius Arminas Varanauskas, sukaupęs didelę patirtį švietimo srityje. Profesorius dalijosi savo įžvalgomis apie kūrybiškumo sąvoką švietimo sistemos kontekste, pasakojo, kokį mokyklos modelį norėtų matyti ir pabrėžė kritinio bei nestandartinio mąstymo poreikį kūrybiškos asmenybės formavimui.
Būti mokytoju yra džiaugsmas, – sakė prof. V. Landsbergis.
„Būti kūrybingu, tai pirmiausiai būti gyvu, bendrauti su pasauliu, o ne tik egzistuoti. Galiu patikinti, kad verta būti kūrybingu – gyvenimas tada daug įdomesnis. Kūrybingam žmogui įdomu gyventi, matyti, galvoti, ką nors veikti. Taip pat svarbu žavėtis tuo, ką sugalvojai.
Vaikai dar yra gyvi žmonės, o vėliau atsitinka visokių nelaimių: įskiepijamas nuobodulys, abejingumas, pasyvumas. Kalbant apie mokytojo vaidmenį, svarbiausia – „neužmušti vaikų“, nenuslopinti jų smalsumo, spinduliavimo. Mokytojas turi įkvėpti, paskatinti, atkreipti dėmesį, tuomet tai – pašaukimas. Būti mokytoju yra džiaugsmas“, – mintimis dalijosi prof. V.Landsbergis.
Kultūra ir švietimas: kaip politiką paversti tvaria praktika
Diskusijoje apie tai, kaip kultūros ir švietimo politiką paversti tvaria praktika Forumo vedėjas kalbėjo kartu su Kultūros viceministru Albinu Vilčinsku, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Agne Andriuškevičiene, Asociacijos „Kūrybinės jungtys“ vadove Milda Laužikaite, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomąja direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare ir Vilniaus universiteto Filosofijos instituto profesoriumi Kristupu Saboliumi.
Pagrindiniais diskusijos akcentais tapo įžvalgos apie tai, kad kūrybos profesionalai gali padėti atnešti kūrybą į mokyklą, kas padės „nenužudyti“ vaikų dvasios.
M.Laužikaitė pasisakė apie kūrybingumo ugdymo svarbą nuo mažų dienų ir teigė, kad mokykla turi būti atvira, pasitikinti savimi, nebijanti išorinio žvilgsnio. Pasak jos, tik tokia mokykla gali įgyvendinti pokyčius ir atsinaujinti.
„Kultūra yra verčių sistema, tačiau šioje sistemoje nevertiname žmogaus. Mokytojai jaučiasi nevertinami imdamiesi iniciatyvos, o tada nepasitikėjimas perduodamas vaikui, kuris irgi jaučiasi neįvertinas. Jau turime supratimą, kodėl reikia pokyčių, turime ir finansinių resursų, bet didžiausias klausimas – kaip pakeisti pačią bendradarbiavimo kultūrą“, – dalijosi M.Laužikaitė.
Nacionalinio kultūros forumo dalyviai buvo vieningi, teigdami, kad turime išmokti ne tik reaguoti į pokyčius, bet ir juos valdyti.
Su Forumo diskusijos rezultatais, analitinėmis įžvalgomis ir tolimesniu procesu bus galima susipažinti NKIKIA interneto puslapyje.
Forumo įrašą galima peržiūrėti NKIKIA „Facebook“ paskyroje ir LRT.lt mediatekoje.
