Pranešime skelbiama, kad tarp jų buvo ir Vilniaus Universiteto profesorė, habilituota daktarė Vilija Targamadzė. Jos teigimu, naujasis muzikos ir šokio spektaklis vertas tik komplimentų. Tuo metu premjerą stebėjusi viena iš menų fabriko „Loftas“ įkūrėjų Živilė Diawara taip pat negaili gerų žodžių kūrėjams ir atlikėjams.
Galima rodyti ir vyresniems moksleiviams
„Misterija mane sužavėjo. Scenarijus kaip šokio, dainos, pajautos ir pagavos, natūralaus jausmo pynė traukė ir įtraukė. Įspūdį paliko ir patys atlikėjai. Jie scenoje tiesiog gyveno, pulsavo tuo, ką darė. Ta gyvastis ir pajauta nuo pradžių manęs nebepaleido. Pagavo ir nešė. Atrodė, nebuvo jokio atokvėpio. Prasidėjo, ir jau, žiūrėk, pasibaigė“, – kalbėjo švietimo ekspertė.
Pasibaigus premjerai, susirinkusieji neskubėjo skirstytis ir liko aptarti spektaklio. Tarp jų buvo ir keleto šalių ambasadoriai. V.Targamadzė atskleidė, kad daugelis jų negailėjo geriausių žodžių misterijos kūrėjams ir atlikėjams. Pašnekovės manymu, sukurti ir išpildyti tokį scenarijų kūrėjams turėjo būti nelengva užduotis. Jai pritaria ir ambasadoriai, besižavintys mūsų krašto kultūra ir moderniais jos išraiškos būdais.
„Ansamblis atgimsta. Daug gerų žodžių buvo skirta choreografijos režisierei Leokadijai Dabužinskaitei ir vadovei Editai Katauskienei. Mano supratimu, ansamblis atgauna kvėpavimą ir kuria savo veidą“, – kalbėjo profesorė ir pridūrė, kad misteriją „Dievai ir žmonės“ būtina parodyti ir už Lietuvos ribų.
V.Targamadzė mano, kad misteriją „Dievai ir žmonės“ taip pat būtų galima rodyti ir vyresniems moksleiviams. Tačiau, kaip ji pati įsitikinusi, moksleivius prieš muzikos ir šokio spektaklį reikėtų paruošti. Anot pašnekovės, jie jau turėtų žinoti mūsų istoriją ir mitologiją.
Pasiteiravus apie choreografiją, edukologijos profesorė siūlė pagalvoti, kokiame amžiuje gyvename ir pasidžiaugti, kad šiandien elektroninė muzika gali būti jungiama su liaudies šokiais, o pastarieji – su baletu.
„Per daug prilimpame prie klasikinių dalykų pamiršdami, kokiame moderniame pasaulyje gyvename ir kaip norime naujovių. Išieškojimas, gebėjimas apjungti elektroninę muziką, sutartines, baleto ir liaudies šokių persipynimas taip pagauna ir neša, kad nemačiusiam šio pasirodymo turbūt sunku suprasti“, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorė.
Ž.Diawara: „Dievai ir žmonės“ užbūrė ir virpino vidines stygas
Vienai iš menų fabriko įkūrėjų Ž.Diawarai patinka tiek baltų mitologija, tiek sutartinės, tiek ir elektroninė muzika, todėl tik išgirdusi apie inovatyviai tai perteikiantį projektą, labai juo susidomėjo. Živilės įspūdžiams po premjeros dar reikia susigulėti, nes tai, anot jos, buvo labai turiningas ir sudėtingas kompleksinis projektas, talpinantis savyje daug informacijos ir formų.
Anot pašnekovės, visos misterijos dalys yra vertos dėmesio ir įspūdingos. Jos manymu, gilų įspūdį suteikia vizualinė projekto pusė – taikliai ir skoningai parinktos vaizdo projekcijos, įtraukiančios žiūrovą į kitą dimensiją. Įspūdingas, abejingų nepaliekantis ir į siurrealizmą įtraukiantis aukštosios Deivės personažas.
„Taip pat tik bandau įsivaizduoti, kiek analitinio darbo reikėjo kuriant siužetą. Čia netgi Čiurlionį pamatysite“, – įspūdžiais dalijosi Živilė.
Jos teigimu, tokį muzikos ir šokio spektaklį būtų galima rodyti ir užsienyje. Menininkė neabejoja, kad toks šiuolaikiškas mūsų senojo tikėjimo, papročių ir gilių šaknų atskleidimas turėtų palikti įspūdį ne tik lietuviams.
„Aš labai didžiuojuosi savo šaknimis, užsieniečiams pasakoju įvairias legendas ir matau, kad jiems tai be galo įdomu. Manau, kad tokia autentiška šiuolaikinių technologijų ir meno bei mūsų istorijos ir tikėjimo sintezė verta ir didžiųjų pasaulinių scenų“, – įsitikinusi ji.
Paklausta, kaip vertina archajinių dainų, sutartinių ir elektroninės muzikos sintezę, Ž.Diawara pasidžiaugė, kad tokiu būdu ne tik nauju žvilgsniu yra pažvelgiama į mūsų palikimą, bet juo sudominama ir naujoji karta. Panaudojant šiuolaikines technologijas atsiveria visiškai naujos galimybės mūsų kultūros sklaidai.
„Tiek tema, tiek sutartinės turi savyje didelę jėgą, kuri pabudino kažkur giliai slypinčius klodus, užkoduotus kiekvieno lietuvio genuose. Šventykla, vaidilutės, miškas, apeigos, ypatingai stiprus momentas buvo vaiko gimimas. Be autentiškos muzikos, visą įspūdį gilina daug gražių režisūrinių, choreografinių ir scenografinių sprendimų“, – komplimentų misterijai „Dievai ir žmonės“ negailėjo ji.
Ansamblio „Lietuva“ misteriją „Dievai ir žmonės“ artimiausiu metu turės galimybę išvysti ir Klaipėdos bei Marijampolės publika, o rudens sezone gerbėjų prašymu atlikėjai planuoja sugrįžti į didžiąsias Vilniaus scenas.
