Iš anksto paruoštame vaizdo įraše jis kreipėsi į 58-ias Jungtinių Tautų (JT) kultūros priežiūros institucijas: „Privalome aiškiai parodyti, kad pasaulis neužmerks akių prieš mūsų bendros istorijos, bendros kultūros ir bendro paveldo naikinimą.“
„Vienas iš žingsnių turėtų būti istorinio Odesos senamiesčio – gražaus miesto, svarbaus Juodosios jūros uosto ir kultūros šaltinio milijonams žmonių įvairiose šalyse – išsaugojimas“, – kalbėjo prezidentas.
JT kultūros agentūra teigė, kad Ukrainos paraiška bus peržiūrėta kitame Pasaulio paveldo komiteto posėdyje, tačiau datos nenurodė.
Ji teigė, kad Odesos įtraukimas į Pasaulio paveldo sąrašą „pripažintų išskirtinę visuotinę šios vietovės vertę ir visos žmonijos pareigą ją saugoti“.
UNESCO išplatintame pranešime spaudai teigiama: „Iš teisinės perspektyvos tai reikštų, kad pagal 1972 metų Pasaulio paveldo konvenciją būtų nustatyta išplėstinė apsaugos zona.“
Tiek Ukraina, tiek Rusija yra pasirašiusios šią konvenciją, kuri draudžia valstybėms imtis „bet kokių sąmoningų priemonių, kurios galėtų tiesiogiai ar netiesiogiai pakenkti kitų šalių kultūros ir gamtos paveldui“.
Šešios Ukrainos kultūros paveldo vietovės jau yra įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, įskaitant Sofijos soborą ir Lvivo senamiestį.
UNESCO duomenimis, nė viena į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Ukrainos kultūros paveldo vietovė iki šiol nenukentėjo per karą.
V.Zelenskis sakė, kad nuo vasario 24 d. invazijos Rusijos smūgiai apgadino 540 kitų „kultūros paveldo objektų, kultūros įstaigų ir religinių pastatų“.
15min primena, kad šiuo metu Pasaulio paveldo komitetui pirmininkauja Rusija. Jos mieste, Kazanėje, birželį turėjęs įvykti UNESCO Pasaulio paveldo komiteto posėdis atidėtas neribotam laikui.
