Šiuo metu V. V. Landsbergis intensyviausiai repetuoja su Keistuoliais naują muzikinį spektaklį „Išėjau aš stotin“, kurio premjera numatyta spalio 24 ir 25 dienomis.
„Tai bus spektaklis, paremtas žiauriaisiais lietuviškais romansais. Iš jų sudėliojome jausmingai absurdišką muzikinį spektaklį su detektyvine fabula. Apleistame stoties restorane susirenka žmonės, kurie kažkada čia yra dirbę bei dainavę „anų laikų“ romansus. Jie prisimena jaunystę, ima dainuoti ir... jiems po truputį pradeda vaidentis“, – apie būsimą komediją su juodojo humoro elementais pasakoja režisierius.
Dažnai jaučiu tarsi su Keistuoliais sutaptų mano kraujo grupė. Ilgą laiką dirbę su vaikiška medžiaga, jie mato kitokį – lengvesnį, skaistesnį, pozityvesnį – teatrą. Tai bus trečias bendras V. V. Landsbergio ir Keistuolių projektas. Viskas prasidėjo, anot kūrėjo, nuo „Kalėdų bobutės pasakos“, kuri buvo rodoma Lietuvos bažnyčiose ir Keistuolių teatre keletą metų. Vėliau sukurtas jau trejus metus sėkmingai rodomas spektaklis „Pelytė Zita“.
„Dažnai jaučiu tarsi su Keistuoliais sutaptų mano kraujo grupė. Patinka jų požiūris į darbą, pilietinės ir etinės pozicijos turėjimas, meno vaikams svarbos suvokimas... Be to, tai žmonės, kurie supranta, ką aš kvailioju, ką galvoju rimtai... O aš suprantu juos. Ilgą laiką dirbę su vaikiška medžiaga, jie mato kitokį – lengvesnį, skaistesnį, pozityvesnį – teatrą. Dabar kepamas trečiasis mūsų blynas, šįkart suaugusiems. Žiūrėsime, kas išeis, – šypsosi spektaklio autorius. – Žinoma, suaugusių auditorija įnoringesnė, jiems sunkiau įtikti negu vaikams, bet, manau, kad miuziklo forma turėtų patraukti žmones. Be to, šis žanras unikalus – tarp sentimentalizmo ir absurdo: kas nori pasigraudenti, gali pasigraudenti, o kas nori juodo humoro – galės tai patirti.“
Tuo pačiu metu menininkas tvarko būsimą kalėdinę pjesę apie du gražiai zyziančius uodus, kuria gruodžio pradžioje debiutuos Vilniaus mažajame teatre.
„Mažasis teatras mane žavi kaip labai jauki maža teatrinė forma, gražus kolektyvas, jaunas gabus R. Tumino kursas, su kuriais tikriausiai ir teks dirbti, – komplimentų negaili režisierius. – Spektaklis „Bimba ir Bamba“ bus skirtas žiūrovams nuo 4 iki 104 metų. Mėgstu neturėti aiškaus amžiaus cenzo, nes ir pats iki šiol kartais skaitau pasakas. Kai pagalvoji – Anderseno, Haufo pasakos, arba - „Mažasis princas“ – kam skirtos šios istorijos? Vaikams ar suaugusiems? Tai yra tiesiog žanras be amžiaus grupės. Man patinka, kai vaikų spektaklyje juokiasi ir tėvai.“
„Dievinu“ lietuviškas alkoholio reklamas, tai beveik tobulas tautinių zombių kvailinimo žanras... Juk tautiečiams siūloma nusigerti, naudojant iškiliausius tautinius Lietuvos istorijos, religijos ir kultūros momentus bei asmenybes.Be dviejų spektaklių V. V. Landsbergio artimiausiuose planuose – ir du filmai. Vienas jų „Vyrai gėrė, vyrai gers“– trumpo metražo muzikinė „antireklama“, kuriama gavus paramą iš Psichikos sveikatos centro. Šiame filme vėlgi juodojo humoro forma bus bandoma atkreipti žiūrovų dėmesį į alkoholio suvartojimo mastelius Lietuvoje ir šio garantuoto, genocidiško bei valstybės švelniai proteguojamo verslo pasekmes.
„Man atrodo, kad alkoholizmo problema yra labai svarbi Lietuvai. Valdžia neranda būdų pažaboti šį masinį jaunimo nuodijimąsi ir jaunų žmonių vertimą zombiais. Bet turbūt geriau apie šią problemą kalbėti ne tiesiogiai, o humoro forma. „Dievinu“ lietuviškas alkoholio reklamas, tai beveik tobulas tautinių zombių kvailinimo žanras... – išduoda būsimo filmo idėją. – Juk tautiečiams siūloma nusigerti, naudojant iškiliausius tautinius Lietuvos istorijos, religijos ir kultūros momentus bei asmenybes. O viso to rezultatas – avarijos, savižudybės, morgai, girti policininkai, traiškantys vaikus Aleksandrijoje ir daugelis kitų kasdienių apokaliptinio gyvenimo faktų, kurių kartais net nebepastebime... Žmonės dažnai nesuveda alkoholio reklamų ir avarijų suvestinių, alkoholio reklamų ir lavoninių bei reanimacijos palatų ryšio. Kai filmo montaže visa tai suvesime – galbūt kas nors susives ir žiūrovo smegeninėje. Bet nebūtinai...“
Kitų metų kovo 10 dieną, minint Tibeto kovos už laisvę penkiasdešimtmetį, didžiuosiuose kino ekranuose turėtų pasirodyti ir naujasis režisieriaus dokumentinis filmas iš jo ekspedicijos Indijoje šį rugpjūtį. Menininkas aplankė tibetiečių pabėgėlių bendruomenes, vienuolynus ir fiksavo jų išgyvenimus bei lūkesčius tuo metu, kai Pekine vyko Olimpinės žaidynės.
Kitame rašinyje – daugiau skaitykite apie būsimą filmą ir skaudžius prisiminimus palikusią kelionę.
